Tas pavasaris mane veda iš proto – kas ryta vis žalesnis ozo kalnas, kaštonai kraunantys pumpurus, močiutės turgeliuose prekiaujančios pirmomis daržo gėrybėmis, pienėmis nusėti kelkraščiai, nepaaiškinamas meilės jausmas ir internetas žibantis straipsniais kaip numesti 7 kg per savaitę arba atgauti “geras formas” laikantis Vaikulės dietos. Net ir Facebook’as jau pradėjo tikslinę reklamą apie kažkokius stebuklingus maisto papildus, o kolegės staiga ima nebevalgyti saldainių.
Man netrukdo tai, ką daro kiti, bet kai savaitgalį pagavau save atsidariusią bent 5 interneto puslapius su skirtingais dietų aprašymais pati išsigandau. Negi man tikrai jau “ne visi namie”, kad kasdien suvalgyčiau po puslitrį jogurto, arba kad atvirkščiai, atsisakyčiau pieno produktų, ir misčiau tik obuoliais, grikiais, kopūstais ar vištienos krūtinėle??? Ar tikrai reikia save prievartauti? Nesu manekenė ir niekad nebuvau, o paskutinį kartą kai buvau nenorom sukūdusi gailėjau slenkančių plaukų – tad kodėl dabar skaitau tuos keistus patarimus?
Ir tada tame pačiame FB perskaitau Beatos pasisakymą apie žemą moterų savivertę. Ir tikrai, dauguma mūsų kaskart kai dėl kažko jaučiamės nelaimingos “esame storos”. O kai pagalvoji, juk visos tos draugės ir nepažįstamos moterys, kuriomis žaviesi, žiūrėdamos į save veidrodyje neretai mato kažkokius trūkumus. Galbūt turėtume vienos kitas (ir vieni kitus) dažniau pagirti? Nebūtinai dėl išvaizdos.
Džiaugiausi atsikvošėjusi nuo to masinio kūdėjimo bumo. Taip, noriu savo kūne jaustis gerai, maitintis sveikai, bet ne jokiomis drastiškomis priemonėmis. Nesusimastome, bet juk su krentančiu svoriu, slenkančiais plaukais ir krentančiais nagais galime netekti daug svarbesnių dalykų – išbalansuoti organizmo pusiausvyrą, kad jis ims nebegaminti mums svarbių medžiagų, reikalingų hormonų, ar dar ko, ką geriau žino specialistai.
Todėl aš ir toliau gaminsiu, bet nebadausiu. Galbūt mažiau pyragų, o daugiau ledų, mažiau riebių patiekalų, o daugiau sveikų, bet nesilaikysiu dietų. Ir karts nuo karto lankysiuosi vietose, kur duodą burgerių, picų, alaus, riebių sūrių ir vyno:)
O parduotuvėse tuo tarpu atidžiau skaitysiu etiketes, kad jogurtas būtų jogurtas, o ne pieno milteliais su želatina, kad dribsniai būtų be cukraus, ir pirksiu daugiau daržovių ir vaisių, valgysiu daugiau kruopų (vaikystėje prisimenu košės dažnas maistas buvo ir buvo skanu).
Padėkime vieni kitiems pamilti save tokius, kokie esame! O kai mylėsime save, bus lengviau įsiklausyti į savo kūną ir maitintis taip, kaip jam geriausia:) Gražiausias žmogus juk ne tas, kuris toks pats kaip kiti, o tas kuris laimingas ir šypsosi.