Gimtadienio išvakarėse gėriau sau kavą Aguonų gatvėje ir, pailsėjusi bei atitrūkusi po atostogų, antra savaitė bandžiau sugrįžti į rutiną. Ar jos reikia? Ne visiems ir nebūtinai. Nebent ta rutina yra kasdienis gyvenimo džiaugsmas ir darymas to, ką labiausiai mėgsti.

Aš pasiilgau rašyti, rasti laiko susidėlioti mintis, aplankyti vis naujas vietas ar prisiminti ir aprašyti seniai pamirštus receptus, pasiilgau savo vyno savamokslių, sekmadieninių pyragų. Bet po truputį grįžtu.

Prieš metus rašiau apie Meringos naujus metus,  kurie prasidėjo su noru namuose kurto gyvenimo, su įkvėpimu rašyti šitą blogą, privertė išmontuoti barą ir pagaliau nusipirkti stalą svečiams priimti, atnešė vyno savamokslių užsiėmimus, gimdė šiek tiek gastronominio verslo svajones, išleido mane į pirmą vyno kelionę ir buvo pilni visų kitų virtuvinių ir restoraninių džiaugsmų.

Iš štai vėl mano nauji metai. Pradedu juos tikėdama, kad visi geri  praėjusių metų dalykai tęsis, tik bus su dar daugiau meilės – romantiškos, pametus galvą, tikros, iš visos širdies, netikėtos, lengvos ir paprastos, vyrui, draugams, šeimai, būsimam sūnėnui, maistui, vynui, katinams, tiems, kurie skaito, tai ką rašau, virėjams, padavėjams, baristoms, gastornominams filmams, sau.

Gal to vidinio meilės jausmo vedama ir nutariau pasitikti savo meilės metus StrangeLove kavinėje. Nes meilė gali būti ir keista, nes čia su meile dirba mano mylimiausi broliai organoleptikai, nes tai žingsnis į naują mažą tradiciją švęsti su jais ar pas juos.

Nuostabi pirma naujų metų diena, nuostabūs žmonės, nuostabus lietus, nuostabios dovanos ir palinkėjimai, ir nuostabi nauja vieta, kur jaučiu norėsiu dažnai sugrįžti.