Į rankas pakliuvo vokiškas žurnalas su tema apie super maisto dietą. Apie dietas aš jau kažkada pasisakiau, bet dieta dietai nelygu. Bet kuriuo atveju, galvoju, kad įtraukti kelis sveikesnius produktus į ruošiamų patiekalų ingridientus negali būti bloga mintis. Todėl atsiverčiu ir skaitau, kas gi tas super maistas?
Pagal apibrėžimą super maistas tai ypatingai maistingi produktai, naudingi sveikatai ir gerai savijautai.Valgydami super produktus galime jaustis energingesni, ir, jei valgysime ne per dideliais kiekiais ir subalansuotą maistą, gal net plonesni:) Ir jie nebūtinai turi būti brangūs, kaip pas mus pastaruoju metu aukštinamos chia sėklos. Daug jų auga pas mus ir kai kuriuos netgi vartojame per amžius amžinuosius, na ar bent jau nuo savo pačių amžiaus pradžios. Todėl noriu pasidalinti ir su jumis:
- Svogūnai – dažnas patiekalas be jų neįsivaizduojamas, o 2015 svogūnas netgi buvo išrinti metų gydančiuoju augalu. Juose daug vitamino C ir kalio, prie uždegimų jie veikia kaip antibiotikas, kovojantis su bakterijomis, o įkandus vabzdžiams mažina skausmą. Be to, jie kovoja prieš laisvuosius radikalus. O raudonuose svogūnuose antioksidantų dvigubai daugiau.
- Mongoldai – privitamintas A, vitaminai B1, B2, C, kalis, kalcis, geležis, magnis, fosforas ir net folio rūgštis. Tiesiog super duper maistas.
- Rauginti kopūstai – mums tikrai gerai pažįstami, bet neretai pamirštami ir gal veltui – juose, sako, daug probitiškų pieno rūgščių, kurios reikalingos žarnyno florai ir veiklai, kovoja prieš bakterijas ir stiprina imunitetą.Mažai kalorijų ir riebalų, bet daug vitaminų ir antikosidantų, Geriausia valgyti žalius, bet jei norite šildyti – tik nevirkite.
- Saldžios bulvės – dėl žemo glikemijos indekso (parodo, kaip greitai angliavandeniai suvirškinami, pasisavinami ir suskaidomi iki gliukozės, kuri patenka į kraują) cukrus kraujyje kyla palaipsniui ir nesukelia alkio. Ir vėlgi mineralai, antioksidantai ir vitaminai gerina virškinimą ir stiprina imuninę sistemą, saugo nuo širdies infarkto ir gražina odą.
- Papaja – mažai kalorijų ir angliavandenių, bet leidžia jaustis sočiu dėl skaidulų, o enzimas papainas, esantis papajose reguliuoja virškinimą. Be kitų enzimų, yra ir magnio, geležies, kalcio, vitaminų A, B, C ir beta-karotino)
- Migdolai – daug kas žino, kad riešutai sveika, tik svarbu saikingais kiekiais. Migdolai turi gerųjų riebalų, baltymų, vitaminų, mineralų (kalio, magnio) ir antioksidantų, o 40 g per dieną saugo nuo širdies ligų. Ir tikrai nebūtina migdolų nulupti – rudoji luobelė turi antioksidantinių flavonoidų ir vitamino E, todėl sveika plaukams, nagams ir ragams:)
- Riebi jūros žuvis – lašiša, skumbrė, silkė ir kompanija yra pirmieji Omega-3 šaltiniai, o omega-3 mums reikalinga medžiagų apykaitai ir širdies veiklai, o jos trūkumas gali skatinti depresiją ir agresyvumą. Įdomus pastebėjimas, skumbrė ar tunas iš skardinės nepraranda savo omega-3, ir neišpilkite aliejaus, kuriame žuvis buvo – omega-3 bus ir ten:) Be to, žuvyje esantys niacinas ir proteinai padeda puoselėti odą ir plaukus.
- Quinoa (kinva) – mano mėgsta kruopa, sužionota iš sesės. Joje daug baltymų, o taip pat devynios naudingos aminorūgštys. Kalorijų nedaug, o užtat mineralų per akis, šiek tiek magnio, mangano ir cinko, ir jokio gliuteno/glitimo. Tyrimai sako, kad quinoa mažina kraujo spaudimą ir vėžio riziką. Ir leidžia ilgiau jaustis sočiu.
- Chia sėklos – specialiai jas palikau pabaigai;) Nuo majų laikų žinomos kaip stebuklingas produktas, leidžiantis jaustis sočiam ir suteikiantis energijos. Didelė omega-ę dalis naudinga ne tik sveikatai, bet ir gerina koncentraciją, todėl tinka darbo dienų pusryčiams:) Dėl savo brinkimo savybių labai naudinga geram virškinimui ir padeda numesti svorio. Visgi nerekomenduojama vartoti daugiau nei 15g per dieną.
Pastaroji rekomendacija matyt tinka viskam – bet kurie produktai, net ir patys “sveikiausi” sveiki yra tik tada, kai vartojami saikingai. Svarbiausia maisto įvairovė. Ir geras skonis;)