Yra tokia sodyba už Zarasų, prie Čičirio ežero, kur draugai, kiek juos pažįstu, atostogauja rugpjūčio mėnesį, ir kur jau tradiciškai apie Žolines pasibūti atvažiuoju ir aš, ir kiti draugai.O jei dar pakliūva ilgasis savaitgalis… pasaka! Atsikeli, pasidarai kavos ir pėdini iki ežero, kur jau žuvauja vyrai. Negi jie nenori miego rytais?
– Labas rytas! Ar kimba? Nuo kada Jūs čia?
– … šiltas vanduo. Maudysies?.
– Einu, einu. uj, kaip šaaalta. O kur plūdė, kad neužplaučiau? – klausiu bandydama dar kiek atitolinti pasinėrimą.
Vanduo kaip stiklas, aplink miškai, plauki ir visai nešalta. O tada geri kavą atsisėdus prie pirties su vaizdu į liepą, prisijungia žvejai, bunda ir renkasi kiti. Galiausiai nugali alkis ir einame pusryčiauti. Ir prasideda diena. Viena kita ekskursija (Raimundo Nagelės vyno ūkis, Šlyninkos malūnas, Zarasų miesto šventė, ar kitapus ežero vieta, kur apsireiškė mergelė Marija), o pavakare – jau tradicinė žuvienė.
Šįkart atidžiai stebėjau procesą ir gaminau drauge su Šarūnu, kad galėčiau pasidalinti su Jumis.
Pirmiausia reikės prisižvejoti žuvelių (lynų ir lydekų žinoma geriausia, bet tiks ir kuoja ir kitas laimikis).
Sunaudojome:
- Žuvies tiek, kiek turėjome prikaupę
- Saują perlinių kruopų
- Porą bulvių
- Morką
- Druskos ir pipirų
- Čili pipiriuką ir šiek tiek adžikos
- ~100 ml degtinės ~7 l puodui sriubos
- saują petražolių
Galvas ir uodegas įsukite į merliuką ir virkite įpylę saują perlinių kruopų ir nemaltų pipirų kokią valandą ant ugnies. Jei naudosite čili pipirą, supjaustykite griežintėliais ir sudėkite drauge.
Jei naudosite pirktą žuvį, ingredientų sultiniui virti galite įsigyti Šiaurės Jūros parduotuvėje (esu ten mačiusi ir visai nebrangiai, bet gal būna ir kitur).
Tuo tarpu pasiruoškite kitas gėrybes – didesnes žuveles supjaustykite nemažais galiukais, mažesnes palikite visas, kiek pasūdykite. Morką ir bulves supjaustykite kubeliais, bet nesumaišykite.
Prie ugnies pasidėkite gerensę malką, kad vienas jos galas padegtų – jos mums dar prireiks.
Galiausiai išimkite žuvies ryšulėlį ir sudėkite morkos kubelius. Ji verda ilgiau nei bulvės, tad tegu sau ramiai minkštėja puode kokias 10 minučių. Jei daug sultinio nuvirė, drąsiai įpilkite dar kiek vandens.
Šviežios bulvės išverda gan greitai. Sudėkite ir jas. Ir žuvį.
Dabar galima skaninti druska ir aštrumėliais. Ragaujam, skaninam dar ir raginame draugus rikiuotis aplink stalą ir dalintis šaukštus.
Atkeliauja puodas. Šliukštelėjam degtinės, o tada – didysis burtas – imame apdegusią malką ir įmerkiame porą kartų į puodą. Pakyla garas, o sriuba nuskaidrėja. Suberiame smulkintas petražoles ir sėdame ragauti šios žuvienės ne sriubos.
Geriausia žuvienės dalis yra žuvis. Ir žuvienė gal dėl to ir ne sriuba, kad išsižvejojus žuvies gabaliukus juos galima valgyti rankomis:) na, gal ne restorane, bet gamtoje su sava kompanija, kodėl ne?
O čia tiesiog, laimikio portretas su mintimi, kad godumas kartais pražudo;))
