Kartais pagalvoju, kad gal jau ir užaugau:) Anksčiau savaitgalių laukdavau dėl vakarų ir vakarėlių, o dabar – nes man taip patinka jų rytai. Kai šeštadienį pabundi kada nori, įsisuki į chalatą ir gali ilgai pusryčiauti, gerti kavą, varyti laikraščius (nesvarbu, kad juose nėra ką skaityti), ir valgyti kažką kitokio, nei darbo dieną.
Ir štai beveik po dviejų metų sugalvojau pamėginti išvirti tuos kiaušinius be lukšto, kurių ruošime tada kažkada teko dalyvauti. Ne, ne Benedikto, bet plėvelėje. Bet vis tiek labai skanus prisiminimas apie tuos skonius, su sūrio kremu ir lašiša, ir minkštą trynį.
Į puodelį įtiesiau maistinės plėvelės (palikau platesnius kraštus, kad galėčiau užrišti), patepiau alyvuogių aliejumi (galite pirštais arba teptuku) ir įmušiau kiaušinį. Tada plėvelės kraštus susukau ir perrišau, kad gautųsi tokie kaip ir kiaušinio krepšeliai.
Aš paruošiau iš viso 6 kiaušinius, o jūs pakartokite kiek norite kartų:)
Dabar įdomioji dalis – virimas. Kai kur rašo, kad reikia tuos kiaušininius dėti į karštą, bet neverdantį vandenį, bet geriau darykite taip – užvirkite ir tada išjunkite, sudėkite kiaušinius, uždenkite ir palikite ~4 minutes.
Prisipažinsiu, aš visų pirma pasibandžiau su vienu kiaušiniu, nes tai, per kiek laiko jis išvirs, bet nebus per kietas priklauso nuo puodo ir kaip gerai jis laiko šilumą. Jei tikrai geras, gali užtekti ir 3 minučių:) tad pasibandykite. Skystas trynys visgi yra svarbiausia – nereikėtų pervirti.
Patiekiau taip, kaip tada ragavau – ant skrebučio patepiau varškės kremo sūrio su žolelėmis (Vilkyškių su katinu), pasmulkinau sūdytos lašišos, pabarsčiau krapų ir ant viršaus – kiaušinis:)
