Įžanga
Šiandien kėliausi be galo anksti, kad grįžčiau iš kaimo į Vilnių, o gal į save. Važiuodama traukiniu per visišką tamsą po ilgo laiko užrašų knygoje vėl rašiau, padrikas mintis ir labai ryškias svajones, idėjas butui ir planuos kelionėms po Lietuvą, ir vis žvelgdama pro langą kaip niekad laukiau pirmųjų ryto ženklų. Ar jau švinta? O gal kitoje dangaus pusėj? Tada bandai nebelaukti ir paleisti, nes juk dar nėra buvę, kad rytas neateitų, norime mes ar ne. Po truputį atgimsta (pasi)tikėjimas, kad ir gyvenime tuoj tuoj, arba tada, kai bus laikas, nei ankščiau, nei vėliau, viskas atsitiks, kam lemta atsitikti. Ir tą akimirką, kai leidi sau mėgautis tamsa, ima švisti. Ir nesvarbu, kad aplink viskas pilka, kad atsitinka nesuvokiamai liūdnų dalykų, kad kartais esame nesuprasti ir nepastebėti, gyvenimas gali būti rožinis.
Ir aš vėl noriu gaminti naujus dalykus ir rašyti:) ir daryti tai, ką noriu. Nestabdyti:)
Jau kelerius metus vis laukiau progos pagaminti flammkuchen, bet per Vyno savamokslius prie šio regiono nepriėjome ir vis atsirasdavo kažkas kito.. tai kodėl ne šiandien?
Nežinau Flammkuchen pavadinimo lietuviškai, bet savo išvaizda artimiausias jis picai. Pažodžiui verčiant būtų kažkas panašaus į liepsnų pyragą (nuo vokiško Flamme – liepsna, ar angliško flame). Pagrindas – plonai iškočiota mielinė tešla, o tradicinis viršus – pateptas grietine ir pabarstytas svogūnais ir spirgučiais. Tada viskas kepama itin kaitrioje orkaitėje ar pečiuje.
Kaip ir pica, flammkuchen suteikia daug erdvės improvizacijai, bet svarbiausia, matyt, nepadauginti su ingirdientais ir apsiriboti keliais. Šį keistą sekmadienį bandau du variantus – su raudintais kopūstais ir kumpiu ir su rūkyta skumbre, kalafioru ir svogūnais.
Tešla pagrindui:
- 400 g miltų
- pakelis sausų mielių
- 250 g šilto vandens
- šaukštelis druskos
- žiupsnis cukraus
Visas sausas sudedamąsias dalis sumaišykite ir užpilkite vandeniu. Išminkykite tešlą ir palikite valandai ramiai šiltai pakilti.
Miltai tradiciškai paprasti vietiniai, bet aš naudojau per pusę viso grūdo spelta ir paprastus. Ir man kažkodėl atrodo, kad netur
Su raugintais kopūstais ir serrano kumpiu
- 200 g raugintų kopūstų
- 100 g grietinės
- nedidelis svogūnas
- kelios riekės vytinto serrano kumpio
- druskos, pipirų, kmynų
Kopūstuss palikite sietelyje nuvarvėti, kad nebūtų per daug vandeningi.
Sumaišykite su grietine ir išdėkite ant plonai iškočiotos tešlos (man kažkodėl atrodo, kad nereikia kočioti apvalaus blyno, o tokį ovalų).
Ant viršaus pabarstykite skiltelėmis supjaustytus svogūnus, išdėliokite plėšytą kumpį, pabarstykite kmynais, jei norite druska ir pipirais.
Su rūkyta skumbre ir kalafioru
- ~250 g kalafioro žiedų
- 100 g rūkytos skumbrės
- nedidelis svogūnas
- 100 g grietinės
- Šaukštas kaparėlių
Kalafioro žiedą sulaužykite nedideliais žiedeliais ir užpilkite verdančiu vandeniu. Kelias minutes palaikykite ir nukoškite.
Plonai iškočiotą tešlą ištepkite grietine ir pabarstykite kaparėliais. Nedarykite tos klaidos kaip aš ir nemaišykite kaparėlių su grietine, nes tuomet labai sunku juos tolygiai paskirstyti ant tešlos.
Tada išdėliokite kalafioro žiedus, skiltelėmis supjaustytus svogūnus, skumbrę.
Tiek vieną, tiek kitą flammkuchen kepkite ant aukščiausios kaitros įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.
