Visada žavėjausi savo mamos sugebėjimu kurti ryšius su žmonėm, susidraugauti ir palaikyti tas draugystes, o tada dar suburti tarpusavyje nepažįstamus žmones į vieną kompaniją. Viena iš tų draugysčių prasidėjo man dar neesant, bet jau ruošiantis būti.
Vienintelė istorija, kurią girdžiu iš tų laikų yra apie užuolaidas, kurias reikėjo pakabinti gydytojos kabinete ir Rūta, pas kurią lankėsi mama, paprašė pacienčių pakalbinti savo vyrus padėti. Tų vyrų susirinko visi du, iš kurių vienas buvo mano tėvelis. Galbūt tai ir buvo lemtingas įvykis, padaręs dvi moteris draugėmis, nežinau, bet faktas, kad ta draugystė nesiliauja jau beveik tris dešimtmečius.
Ir aš vis juokiuos, kad Rūta žmogus, kuris mane pažino pirmiau nei atsiradau:)
Po to, kai mes su sese išsikraustėme, mama ėmė daugiau gaminti, matyt dėl to, kad galų gale atgavo virtuvę ir jau kelis metus daro agurkus žiemai pagal Rūtą. Traškūs ir nesuglebę jie visai neprimena tų senoviškų keistos spalvos ir perrūgusių agurkų, ir taip tinka žiemą prie belgiškai tamsiame aluje troškinto hailendo jautuko.
Kadangi vis taupydavau iš mamos gautus agurkus, šiemet pasiūliau pasidaryti daugiau – drauge smagiau, o ir man proga išmokti. Užsiprašėme Vigilijos (kita draugė iš tos pačios kompanijos) ypatingųjų Kėdainių krašto agurkų ir štai jau pjaustau galiukus tiems 10 kg- puikus sekmasdienis!
Metodas:
1. Nupl
aunam agurkus ir nupjaustome galiukus iš abiejų pusių
2. Blanširuojame (t.y. sumestame agurkus ~5-10 min. į verdantį vandenį iki šiek tiek pakeis spalvą)
3. Agurkus ištraukiame iš vandens ir dėliojame į stiklainius
*mes nutarėme, kad geriausi 0,7 ar 1 l talpos ir dėliojame stačiai. Man šita dalis kone smagiausia, tarsi spręstum uždavinį, kaip į vieną stiklainį sutalpinti kuo daugiau agurkų, ar kaip koks tetrio žaidimas
4. Į kiekvieną stiklainį dedame:
- po lauro lapą
- žiupsnį juodų pipirų (nemaltų)
- žiupsnį kvapniųjų pipirų (nemaltų)
- Česnako – bent po vieną skiltelę į stiklainį (galima dėti visą skiltelę, bet šį kartą pasmulkinome, nes buvo labai didelės, o ir česnakas tokiu būdu daugiau savo gėrio gali atiduoti)
- krapų stiebų ir viršūnėlių (kaip sakė mama “kuo daugiau, tuo skaniau”, ir skonio daugiausia tose viršūnėlėse)
- po ąžuolo lapą (! labai svarbus ingridinetas, suteikiantis traškumo)
- po lauro lapą
- žiupsnį garstyčių grūdelių (Pasak Lenos, kitos draugės iš tos pačios kompanijos, jie veikia kaip antiseptikas, žodžiu, gėris, jei nori kad tie agurkai stiklainyje nesugestų)
5. Ruošiame marinatą iš:
- 1 l vandens
- 1 valg. šaukštas druskos
- 1 valg. šaukštas cukraus
- 1 arb. šaukštelis citrinos rūgšties
Užvirinam vandenį, viską jame ištirpinam ir tuo marinatu užpilame agurkus.
* Marinato tiems 10 kg agurkų sunaudojom nepilnus 6l, bet tai priklauso nuo to, kaip puikiai sužaisite agurkų taplinimo stiklainyje tetrį:) Bet kuriuo atveju, jei pritrūks marinato, jo nesunkiai galima pasidaryti dar ir dar.
Pačius stiklainius galima kaitinti orkaitėje, galima perlieti verdančiu vandeniu, arba tiesiog perskalbti indaplovėje kur jie puikiai išsikaitina.
Stiklainių dangtelius pakaitinome verdančiame vandenyje, patrynėme spiritu (tinka ir degtinė) ir užsukome. O užsuktus mama sudėjo aukštyn kojom ir dar užklojo pleduku. Nežinau, kodėl, bet tokie burtai visai žavingi, ypač kai ruoši kažką žiemai.
Belieka tik jos sulaukti.
