Ar jau spėjote pajusti pavasarį? Švinta anksčiau, dienos ilgesnės, paukščiai vis garsiau čiulba ir mieste jau sunkiai rasi sniego.

Šiandien po žieminės pertraukos vėl išėjau pabėgioti. Maniau bus sunkiau, bet matyt kažkas lieka. Bėgau mišku, kur dar susimaišę pavasaris ir žiema, vietomis dar sniegas ir ledas, o kitur jau nuogi plotai, kur tuoj pradės kaltis žolė, paukščius kartais užgoždavo vėjas, o takeliai žadino prisiminimus,  kurie vis bandė nukonkuruoti mintis apie ateitį.

Jis dainuoja: “Gėris visada rytoj, blogis visada vakarykštis”, ir priverčia nusišypsoti. Tik pagalvojau, kad gėris tegu būna jau šiandien, ne širdyje, bet žodžiuose, išleistas pasivaikščioti, gyvas. Pasakyti tiems, ką mylime, padėkoti tiems, kam esame dėkingi, atsiprašyti, atrasti ne tai, kas skiria, o tai kas vienija, nes vienybėje mes stipresni.

Vienyti gali ir sekmadienio pietūs. Šiandien jie gan paprasti, su šeima ir sese širdį. O receptas kažkodėl man primena ją:)

Ingridientai:

• ~500 g vištienos krūtinėlės
• 4 didelės morkos
• skardinė kokosų pieno
• aliejaus kepimui
• druskos
• pipirų
• ryžių

 

Darbas:

Vištienos krūtinėlę supjaustykite norimo dydžio gabaliukais, pasūdykite ir papipirinkite.

Morkas nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Taip pat šiek tiek pasūdykite ir gan gausiai pabarstykite šviežiai maltais pipirais.

Vištieną apkepkite ant įkaitinto aliejaus, sudėkite morkas ir uždenkite, kad tiek pasitroškintų ir suminkštėtų.

Galiausiai supilkite kokosų pieną, išmaišykite, ir dar patroškinkite viską drauge. Paragaukite, jei reikia kiek pasūdykite, bet greičiausiai nereikės:)

Patiekite su ryžiais mylimiems žmonėms.