Be šitos sriubos neapsiėjo nei vienos mano gyvenimo Kūčios, net ir tos, kurias praleidome Berlyne. Ją gamindavo Vievio bobutė, o dabar gaminu aš. Tai pirmas patiekalas, kurį sukalbėję maldą ir sulaužę plotkelę ragaujame susėdę už Kūčių stalo. Man jos žavesys tame, kad ji ypatingai paprasta, padarytą vos iš  dviejų produktų, neskaitant druskos ir pipirų. Ir kad galima pasiruošti iš anksto, taigi lengviau planuoti laiką, kai dar daug patiekalų rikiuojasi eilėje.

Tikriausiai visuose namuose Kūčioms yra ruošiame kažkas su džiovintais grybais. Kai juos verdate, neišpilkite grybų nuoviro, bet atidėkite sriubai.

Perkoškite jį į kitą puodą, kad nepatektų kokių drumzlių ar smėlio ir atskieskite vandeniu, maždaug viens prie vieno.

Atskirai išvirkite ar iškepkite porą nedidelių burokėlių. Juos nulupkite, supjaustykite mažais kubeliais ir sumeskite į grybų nuovirą.

Tada viską virkite keliolika minučių, kad sriuba įgautų ir burokėlių skonio, pasūdykite ir įmalkite šiek tiek juodųjų pipirų. O tada palikite atvėsti ir sulaukti vakaro.