Facebook’as man patinka tuo, kad kartais “visai netyčia” pasiūlo tau informacijos iš tave dominančios srities, kurią kitu atveju gali būti sunku susirasti. Taip prieš metus perskaičiau apie alyvuogių aliejaus mokyklą ir išklausiau jos kursą drauge su pirmąja laida.
Iki pirmos pamokos apie alyvuogių aliejų žinojau tik kad jis gali būti iš alyvuogių arba jų išspaudų, kad ant jo galima kepti ir tai, kad svarbus rodiklis yra rūgštingumas (kuo mažesnis tuo geriau, ir turi būti iki 0.8%). Tad kodėl nesužinoti daugiau? Žinoma, kaip rodo patirtis su vynu, kuo daugiau supranti tuo brangesnius produktus galiausiai perki, bet kita vertus, bent jau žinai už ką moki. Juolab kad tai vartojami produktai – negi sau gailėsi.
Ir čia per vos tris pamokas Liana atskleidė ne tik alyvuogių aliejaus gamybos technologiją, cheminę sudėtį, visas geras ir blogas jo rūšis, bet ir mokė ragauti ir suprasti, ir taip alyvuogių aliejus įgavo dar daugiau skonių ir spalvų.
Pagrindiniai dalykai:
- spalva dar nieko nereiškia
- ypač tyras aliejus tikrai tinka kepimui. Ir kuo mažesnis jo rūgštingumas*
- pure ir light aliejus yra rafinuotas, gaminamas iš lempinio aliejaus, taigi oi oi oi kaip aš jo nebemėgstu:)
- neprinokusios alyvuogės net senovėje laikytos daug geresnėmis, o prinokusios buvo skirtos vergams. Iš žalių alyvuogių išspaudžiama dvigubai mažiau aliejaus nei iš prinokusių, todėl jame daug daugiau gerųjų savybių (pvz. polifenolių), tačiau, natūralu, ir kaina didesnė.
- išspausti aliejų reikia ne vėliau nei per 24 val. nuo surinkimo
- šaltas spaudimas reiškia, kad spaudimo metu temperatūra neviršija 27°C.
- nefiltruotas alyvuogių aliejus dar nereiškia, kad jis geras, nebent itin šviežias.
- saugoma kilmės nuoroda ant geriausių aliejų ne visada rasi, nes jas gauti užtrunka
- Skonio savybės – visiškumas, pikantiškumas (gerklėje) ir kartumas (ant liežuvio)
ir iš tikro, pradėjau pastebėti kiek daug neaiškių produktų galime nusipirkti – pvz. Alyvuogių aliejus pagamintas EU skintų alyvuogių arba iš Ispanijos extra virgin aliejumi, vadinasi sumaišytas, tikrai ne alyvuogių aliejaus ūkyje, o kur nors fabrike. Taigi atsirinkti alyvuogių aliejų paprastoje parduotuvėje tampa sunkiau ir prie jo lentynos ėmiau praleisti daugiau laiko, tarsi prie vyno.
Extra virgin reiškia, kad rūgštingumas <0,8%, b et jį ant etikečių rasite retai. Todėl rinkdamiesi žiūrėkite kilmės šalį, ar nėra sumaišytas iš kelių alyvuogių aliejų, ar net šalių. O dar geriau pirkti specializuotose parduotuvėse, kurios žino, ką parduoda ir gali patarti:)
Ir kai važiavome į Languedoc, labai norėjau aplankyti kokią alyvuogių aliejaus daryklą. Mažo ūkio neradau, bet aplankėme l’oulibo kooperatyvą, kuris gamina alyvuogių aliejus iš vietinių alyvuogių. Gal kiek turistiška, bet vis vien buvo įdomu. Pamatyti pirmą alyvmedį ir išgirsti, kad jie net nupjauti, atgyja, pereiti alyvuogių kauliukų taku sugalvojus norą, arba sužinoti kad tas Marselio muilas (savon de Marseille) gauną antspaudą tik tuomet, jei jame yra 72% alyvuogių, kad alyvmedžio gaminiai baisiai brangūs, bet labai patvarūs, ir t.t. Dėl paties aliejaus, turėjau įtarimų dėl kooperatyvo ir kokybės, todėl kaip baigusi alyvuogių aliejaus mokyklą, uždaviau kelis “kontrolinius” klausimus, kaip kokia profė – viskas ok:))) visgi aliejaus degustavimas buvo juokingas, iš šaukšto, bet skoniai neblogi. Svarbiausia, kad mano draugai tiek lietuviai, tiek vietiniai, labai džiaugėsi naujomis žiniomis. Mokytis reikia, kažkam Lianos alyvuogių aliejaus mokykloje, o kažkam – tiesiog ragaujant gerus aliejus. Nes tai investicija ne tik į jūsų žinias, bet ir į sveikatą:) Ir jei būsite Languedoc būtinai nusipirkite lucques alyvuogių – nuostabiai traškios ir vienos skaniausių mano valgytų.
*Kadangi rodiklis svarbus paplėtoju – tai rodiklis, kuris parodo, kiek oleino rūgščių yra atsiskyrę nuo trigliceridų – kuo jų mažiau, tuo geriau. Ne dėl to, kad oleino rūgštis bloga, atvirkščiai, tai omega-9 rūgštis.