Baklažanų sluoksniuotis Moussaka

Vasarą važiuosim į Graikiją, tad matyt tokius receptus kaip šis būtų geriau gaminti ir bandyti atkartoti po to, tačiau valgyti norisi šiandien:) Darbo dienomis stengiuosi gaminti tai, ką būtų galima pasiimti į darbą ir nesunkiai pasišildyti ir vis dar būtų skanu. Šitas sluoksniuotis yra kaip tik tai.

Sluoksniams:

  • 1 didelis, smulkiai pjaustytas svogūnas
  • 2 česnako galvutės
  • 500 g maltos avienos  (arba jautienos)
  • aliejaus kepimu
  • arbatinis šaukštelis džiovinto raudonėli
  • lauro lapas
  • pusantro šaukštelio džiovintų mėtų
  • cinamono lazdelė
  • 200ml raudono vyno
  • skardinė konservuotų pomidorų
  • 2 šaukštai pomidorų pastos
  • 2 dideli baklažanai, pjaustyti riekelėmis
  • druskos, pipirų
  • pipirų
  • 500 g bulvių

Padažui

  • 50 g sviesto
  • 50 g miltų
  • 0,5 l pieno
  • apie 100 g tarkuoto parmezano
  • tarkuoto muskato
  • vienas kiaušinis

Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir ant vidutinės kaitros kepkite svogūnus. Smulkiai supjaustykite česnaką ir suberkite kepti drauge. Kai viskas gražiai pagels, bet dar neruduos, sudėkite maltą mėsą. Išmaišykite ir kepkite kol mėsa po truputį ims skrusti. Įberkite raudonėlio, įdėkite lauro lapą ir cinamono lazdelę, pagardinkite druska ir pipirais.

Tuomet supilkite vyną ir leiskite jam nugaruoti. Sudėkite pomidorų pastą, permaišykite, supilkite konservuotus pomidorus ir palikite troškintis apie pusvalandį vis pamaišydami.  Paragaukite ir jei reikia, įdėkite dar prieskonių.

Kol mėsa troškinsis pasiruoškite baklažanus –  sudėkite juos į skardą, pabarstykite šiek tiek druskos ir kepkite orkaitėje kol gražiai parus viršus. Apverskite ir kepkite, kol kita pusė. Kai kur rašo, kad galima kepti keptuvėje ant aliejaus, bet aš pasirinkau šitą greitesnį ir “liesesnį” variantą.

Bulves nuskuskite, supjaustykite kuo ploniau ir apvirkite verdančiame vandenyje apie 5 minutes, nukoškite ir palikite atvėsti. Jei  riekelės bus storesnės, nieko blogo neatsitiks, tačiau jos kepdamos prigeria daug karščio ir šiek tiek sunkina tekstūrą:)

Padažas tai tarsi bešamelis su kiaušiniu. Pradžia kaip visada – išpirkite sviestą, supilkite  miltus ir  išmaiįykite. Minutėlę pakepkite ir tada po truputį, nuolat maišydami mediniu šaukštu ar plakikliu pilkite pieną.  Galiausiai įtarkuokite parmezano, muskato ir dar paverkite. Paskaninkite druska ir pipirais. Kai padažas atvėsta, išplakite vieną kiaušinį ir įmaišykite į padažą.

Orkaitę įkaitinkite iki  200°C or pradėkite sluoksniuoti. Iš viso turėtume padaryti du ar tris sluoksnius. Negilaus indo dugną pirmiausia padenkite mėsos padažu (nepamirškite išimti cinamono lazdelės ir lauro lapo), tada išdėliokite bulves, o ant jų baklažanus. Kartokite dar kartą ar du. Galiausiai užpilkite baltąjį padažą, pabarstykite dar šiek tiek parmezano ir kepkite apie 40 min, kol taps gražiai tamsiai auksinis.

Skanaus!

Totoriška puota pas Nemėžio totorius

Kovo 20 švenčiame tėvelio gimtadienį. Pradinis planas buvo jauki ir kokybiška vakarienė namie su kokiu premium jautienos kepsiu iš SteakSupply ir taure gero vyno šeimos rate. O gavosi totoriška popietė su būriu draugų Nemėžyje.

Rūta savo kanalais sužinojo apie galimybę apsilankyti Nemėžio totorių bendruomenėje. Kur yra Nemėžis iki šiol nebuvau net susimąsčiusi. Asocijavosi su Nevėžiu ir galvojau kad toli, o pasirodo visai prie pat Vilniaus. Čia surinkęs bent 15 žmonių kompaniją (nes maisto kiekis tikriausiai 30-čiai ir daugiau:) gali susiderinti laiką ir meniu ir atvykti paragauti tradicinių totoriškų valgių. Ir tai dar ne viskas – bendruomenės pirmininkas Tairas labai noriai dalijasi vieniems girdėtais, o kitiems visai nežinomais istoriniais faktais, pasakoja apie totorių gyvenimu tada prie Vytauto ir dabar. Be to, galima apsilankyti mečetėje ar pasikalbėti su imamu, jei tik Jums įdomu ir turite klausimų.

Taigi sugalvojome šią pramogą susiorganizuoti tam kovo 20 sekmadieniui.Namuose toliau prie tėvelio kalbame apie ramų šventimą, ir pasivaišinimą tortu jei kas ateis į svečius, o tuo tarpu slapta organizuojame draugus atvykti į Nemėžį būtent per tėvelio gimtadienį.

Sekmadienį pusryčiaujant pasiūliau visiems važiuoti pasivaikščioti į naują parką kažkur prie Nemėžio, apie kurį neva sužinojau iš buvusios kolegės, ir paskui išgerti kavos ten esančioje kavinėje. Tėvelis jau pripratęs, kad jei namie moterys nusprendė, nelabai ką ir be pakeisi, o kaip sakydavo mano kolegė ir mokytoja Jūratė – kai negali pakeisti, belieka mėgautis. Žodžiu – puošiamės ir važiuojame “į parką”. Draugai susirinko kiek anksčiau, tad tėveliui tikrai buvo staigmena, kai Nemėžyje visai netikėtai pamatė mečetę, o prie mečetės –  besiburiuojant gal 15 draugų. Staigmena pavyko ir tėveliui patiko! Ir ne tik jam, bet ir mums visiems – apsilankymas, maistas ir  pirmininko Tairo pasakojimai.

Kaip jau esu ne kartą rašiusi, tėveliui geriausias maistas yra sriuba (na, ir lašiniai:)). Taigi savo totorišką puotą pradėjome būtent nuo sriubos ir kibinų. Sriuba maloniai aštri ir šildanti, o kibinai šiek tiek kitokie nei Trakų senosios kibininės ar karaimų. Forma lyg apvalesnė, o mėsos atrodo daugiau, nes jau nuo vieno sotu… o dar kai su sriuba:) Valgėme tuos kibinus su kapota vištiena ir sunkiai galėjome atskirti, kas tai per mėsa – tikrai, kad ne kiauliena, faktas:) bet ir vištiena, atrodė, ne tokia būna.

Po kibinų – plovas. Tikras – nesulipęs ir birus, su morkomis pjaustytomis šiaudeliais ir netgi barbariso (raugerškio) uogomis. BET JO KIEKIS!!! Kai atvykome, matėme kazano dydį lauke – sunku nupasakoti. Bet buvo ant stalo du kartus po pilną marmitą, ir, man atrodo, tai dar nebuvo viskas. Parsivežėme ir namo dar ir sau, ir draugams (taigi važiuodami patys nepamirškite įvairaus dydžio plastikinių indelių ir net stiklainių, jei norėsite parsivežti ir sriubos). Kaip ir pas uzbekus, taip ir totorišką plovą geriausia valgyti šaukštu. Net kai pirmadienį nusinešiau į darbą laikiausi šios taisyklės ir net pagalvojau, kad vieną dieną gal po truputį išgaruos tas mano užsispyrimas, jog visada turi būti “peilis ir šakutė”.

Gal jau užteks? Nes plovas toks skanus ir tiek jo daug, kad daugelis iš mūsų įsidėjo dar… O Tairas jau klausia, kada norėsime koldūnų:) Sutariama pertraukėlę ir tuo tarpu kalbamės su imamu apie islamą, koraną ir kitus religinius dalykus. Atrodo, turėtų būti sudėtinga tema šviesoje dabartinės religinės nesantaikos, bet pokalbis labai paprastas ir nuoširdus. Viena įdomi mintis kilo iš pokalbio apie halal maistą ir kodėl negalima valgyti kiaulienos. Atsakymas paprastas – nes galima rasti visokių priežasčių arba jų neieškoti ir tiesiog pasitikėti, kad taip geriau mums. Taip pat, kaip pasitikime daktaro išrašytu receptu ir patarimu, taip galime pasitikėti ir dievu, nekeldami klausimo, kodėl vienaip, o ne kitaip.

Daug temų aptarėme ir galiausiai į stalą atkeliavo koldūnai. Kad nereikėtų spėlioti iš karto išsiaiškiname, kad įdaras iš avienos ir jautienos, o valgyti skaniausia su krienais ir šaukšteliu, nes taip “nepamesi” skysčio skanumo. O aš sakau, kad skaniausia valgyti rankomis. Tairas sutinka. Rankos geras įrankis, – sako jis, dar ir todėl, kad parodo mums maisto temperatūrą – jeigu galime paimti ranka, vadinasi nenusiplikysime.

Ir koldūnai, man regis, iki šio momento nukonkuruoja visus patiekalus. Ne dėl to, kad kiti buvo prasti, bet dėl to, kad seniai nevalgėme jų tokių skanių. Gera žinia, galima užsisakyti ir nusipirkti ir šaldytų…. mmm, rašau ir jau galvoju, kada čia jiems kokią progą ištaikius:)

Viskas, dabar jau tikrai visi sotūs galės ramiai pasninkauti paskutinę savaitę iki Velykų. Bet neatrodo, kad būtume apsunkę. Manau dėl to, kad maistas tikrai kokybiškas ir grynas, nėra jokių nenatūralių prieskonių ar skonio stipriklių. Na, o todėl kad neapsunkę galime leisti sau dar ir gabaliuką šimtalapio. Ir galiu drąsiai pasakyti tai yra geriausias mano KADA NORS valgytas šimtalapis . Žinote, kaip smaližiai pjauna šimtalapį, kai riekė viršuje siauresnė o į apačią išplatėja, nes ten susikaupęs visa medaus ir sviesto karamelė? Tai čia viskas šimtalapis toks tirštas – nėra sausos tešlos, kurios niekas nenori valgyti, ir aguonų daug.

Na va, dabar jau tikrai viskas ir čia jau buvo pabaiga mūsų beveik 4 valandų puotos. Pasirodo, puiks pietūs gali būti ir be vyno:) na, tiesa, po taurę putuko gimtadienio proga išgėrėme, bet tai tiek. Paskui visai gerai tiko ir arbata (galite, jei norite, atsivežti ir vandens, sultys ir cola manau netiktų:)

Kaina žmogui priklauso nuo to, ką užsisakysite, bet tai ką sumokėjome už mano parašytą kiekį galėtų būti vieno patiekalo  ar ne pačio brangiausio brunch’o kaina Vilniaus restorane.

Rekomenduoju LABAI ir pridedu kontaktus:

Nemėžio totorių bendruomenė

Totorių g.4, Nemėžio kaimas, Vilniaus r.

el.p.: nemeztatarcom@gmail.com

Nemėžio totorių bendruomenės pirmininkas – Tairas Kuznecovas

Troškinta ėriena su abrikosais vidurio Azijos stiliumi

Kaip ir daugumą savo receptų knygų Gordon Ramsay “Pasaulio virtuvės” taip pat gavau dovanų. Šitą išeidama iš vienos buvusių darboviečių. Mėgstu varyti tą knygą, nors per  daugiau nei 4 metus nekažką iš jos tegaminau, bet labai smagu matyti ten įklijuotas senų kolegų nuotraukas su jų pačių mylimiausiai receptais ir palinkėjimais.

Ir kai sekmadienio pietums nutariau gaminti avienos šonkauliukus, pirmiausia kažkodėl pasirinkau būtent “pasaulio virtuves”. Gal dar ir dėl to, kad paskutiniu metu praeinant ožkos sūrio etapui, ima  traukti vidurio Azija su savo prieskoniais, avinžirniais, tahin, naanais ir panašiais dalykais:)

Mano kiek pakoreguotas recepto variantas:

  • 0,5- 1 l jautienos, avienos ar daržovių  sultinio
  • 150 g džiovintų abrikosų
  • 2 arb. šaukšteliai medaus
  • Šiek tiek citrinos sulčių
  • ~150 g couscous
  • 150 ml daržovių sultinio
  • Alyvuogių aliejaus
  • Sauja smulkintos kalendros
  • Sauja smulkintų petražolių
  • Pusė paprikos
  • Pusės citrinos žievelė

Pradedame: 

Mėsą pasūdykite, pabarstykite grūstais pipirais ir apkepkite ant aliejaus. Atidėkite.

Puode, kuriame ir troškinsite, ant aliejaus  apkepkite svogūną, kad suminkštėtų, tada sudėkite imbierą, česnaką, prieskonius ir pomidorų pastą, išmaišykite ir pakepkite kelias minutes.

Supilkite sultinį, sumažinkite ugnį ir troškinkite apie pusantros valandos. Nugrėbkite susidariusias putas.

Sudėkite susmulkintus abrikosus, išmaišytus su medumi ir citrinos sultimis ir dar troškinkite apie pusvalandį ar ilgiau, kol  mėsa bus minkšta. Palikite atidengtą, kad nugaruotų šiek tiek ir nebūtų taip skysta.

Galiausiai paragaukite, jei trūksta įdėkite papildomai druskos ar prieskonių.

Jei troškinate šonkauliukus, galite nuimti mėsą nuo kaulų ir sumesti į troškinį – aš taip dariau, kad būtų patogiau valgyti:)

Couscous ruoškite taip:

Pirmiausia nulupkite papriką, smulkiai supjaustykite ir pakepkite ant sviesto ar aliejaus, pasūdykite, šiek tiek paskaninkite ras el hanout.

Užvirkite sultinį, sudėkite kruopas, išmaišykite, ir palikite išbrinkti. Tuomet įpilkite šiek tiek alyvuogių aliejaus, sudėkite žoleles, citrinos žievelę ir papriką. Išmaišykite. Pasūdykite jei reikia.

*Apie ras el hanout jau buvau dariusi gamindama marokietiškas salotas, primenu dar sykį:

Ras el hanout  – marokietiškas prieskonių mišinys, dažnai susidedantis iš daugybės prieskonių, dažniausiai šių 12:

  1. kardamonas
  2. kuminas
  3. gvazdikėlis
  4. cinamonas
  5. muskatas
  6. imbieras
  7. kalendra
  8. aitrioji paprika
  9. saldžioji paprika
  10. kvapnieji pipirai
  11. ciberžolė
  12. vaistinė ožragė