Bananų pyragas su riešutais ir tahini pasta

Na ką, žiema tęsiasi, o dar lauke toks minusas, kad kūdikių stumdyt vežime nerekomenduoja – gaunasi tikras karantinas 24/7 namie. Reikia fantazijos kaip nepamesti galvos:) mano būdas – rasti laiko gaminti kažką, kas gali būti laikoma ilgiau sandariuose indeliuose arba užšaldoma,  kad būtų ir veikla, ir nauda – ypač tomis dienomis, kai kažko labai norisi prie kavos!

Šį kartą bananų pyragas, adaptuotas iš rasto internete pagal namie turėtus ingredientus. Nes ir vėl  pradėjo ruduoti bananai, kuriuos perku, galvodama, kad gi taip patogu prabėgom suvalgyti, net jei ant rankų vaikas. Bet kažkodėl navalgom:)

  • 50 tahini
  • 75 ml pieno
  • 100 g karijų ir graikinių riešutų
  • 2 ar 3 gerai sunokę bananai (240g), sutrinti
  • 125 g kambario temperatūros sviesto, supjaustyto kubeliais + papildomai formai
  • 150 g cukraus pudros
  • 2 dideli ar 3 maži kiaušiniai (150g)
  • 200g sijotų miltų
  • 2 arb.š. kepimo miltelių
  • žiupsnis druskos

Visų pirma sumaišome pieną ir  tahini iki vienos masės, o tada sudedama riešutus ir bananus ir viską dar kartą permaišome.

Sviestą ir cukrų ištriname elektriniu plaktuvu, o tada po vieną sumušame kiaušinius. Į sviesto ir kiaušinių masę  supilame miltus, kepimo miltelius bei druską ir maišome didesniu greičiu, ne per ilgai, tik tiek, kad masė taptų vienalytė ir nebūtų  per kieta. Tada jau galima sudėti bananų masę ir atsargiai įmaišyti.

Torto formą išklojame popieriumi, o kraštus patepame sviestu. Į tą sukrečiame tešlą, išlyginame viršų ir kepame 190 laipsnių orkaitėje, apie 30 minučių. Tada patikriname dantų krapštuku ar degtuku, ar tešla nebelimpa, ir jei reikia pakepame dar. Jei viršus jau gražiai rudai-auksinis – pridenkite folija, kad nedegtų.

 

 

Bananų pyragas su šokoladu ir imbieru

Daug kas bananų pyragus vadina bananų duona, matyt dėl angliško jų pavadinimo (banana bread) ar jiems kepti pasirenkamos duonos kepimo formos. Visgi mano pasąmonėje duona yra kažkokia sakrali (http://meringosgaminimai.blogspot.com/2011/08/duona.html) ir mieliau sekmadieniui  renkuosi kepti pyragą. Nors, kai pagalvoji, tas sakralumas visai tinka prie sekmadienio kaip šventos dienos.

Sekmadieniai pyragai yra viena iš tų naujų tradicijų, kurią norėčiau turėti savo namuose pagamintame gyvenime. Nes sekmadienius reikia švęsti.

Dievinu, kai pyrago kvapas po truputį užlieja visus namus nuo virtuvės iki miegamojo ir ima sklisti į laiptinę tarsi kviestų užsukti kažką į svečius, kai po truputį persismelkia per drabužius ir plaukus iki pat širdies. Tarsi pyragas turėtų stebuklingų galių  – šildyti mus iš vidaus, suburti šeimą pabūti drauge prieš pasineriant į naujos savaitės darbus, prailginti savaitgalio džiaugsmus ir poilsį, pasaldinti gyvenimą ir akimirką nardant po savo paties apmąstymus.

Bananų pyrago niekad nebuvau kepusi, bet gimtadienio laiške Barbora pasidalino savo receptu ir mintis apie jo kepimą, o mano knygoje vienas iš pirmųjų receptų taip pat buvo ta bananų duona. Nežinau, ar verta tikėti ženklais, bet atrodė, kad pats bananų pyragas nori būti iškeptas:))

Mano variantas gavosi toks:

  • 4 prinokę vidutinio dydžio bananai
  • 1 šaukštas medaus
  • 3 vidutinio dydžio kiaušiniai
  • 100 g. ištirpdyto sviesto
  • 150 g. cukraus
  • 300 g. miltų
  • arb. šaukštelis kepimo miltelių
  • didelis žiupsnis druskos
  • 100 g. šokolado (pieniško ar juodojo, tinka abu)
  • 100 g. cukruoto džiovinto imbiero
  •  žiupsnis vanilės

Kol sviestas tirpo prikaistuvyje ant viryklės, dideliame inde sumaišiau sausąsias dalis (miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską).

Elektrine kapokle susmulkinau šokoladą iki stambių trupinių, o tada susmulkinau imbierą* ir sudėjau į miltų masę bei permaišiau rankomis, kad viskas pasiskirstytų.

Kiaušinius išplakiau ir į jų masę sudėjau sutrintus bananus, atvėsusį sviestą, medų**, ir vanilę.

Bananų masę supyliau ant sausųjų produktų ir iš lėto maišiau silikonine mentele nuo kabindama nuo apačios, iki neliko atskirų miltų ir viskas tapo viena mase. Nereikia permaišyti, kad pyragas nebūtų per kietas.

Kepimo formą išklojau sviestiniu popieriumi ir ten atsargiai sukrėčiau pyrago tešlą, o tada viską  į  jau iki 180°C įkaitintą orkaitę. Kepiau apie 45 minutes, bet priklausys ar naudosite duonos formą, ar tradicinę pyrago.  Iškepusio pyrago požymis – įkišus medinį pagaliuką (degtuką, dantų krapštuką) šis neaplimpa tešla ir išlieka švarus.

Knygoje rašė, kad geriau palaukti kol pyragas atvės ir tik tada pjauti, o atvėsęs gali būti puikiausiai užšaldytas. Maniškis nukeliavo į svečius, todėl vartojamas taip, kaip buvo skirta – sekmadienį:)

*šokoladą  puikiai galima tiesiog sudaužyti dar neišlukštenus, įsukus į rankšluostėlį ir naudojant kokį kietą daiktą, kaip kočėlą ar plaktuką mėsai, o imbierą susmulkinti peiliu.

** jei medus kietas,  įdėkite jį į tirpintą sviestą, kur jis puikiausiai suminkštės ir susimaišys su sviestu.