Tag: Bretanė

Meringa

Apsnigti bretoniški sausainiukai

Šitie sausainiai irgi be jokios istorijos, rasti importiniame žurnele, galvojant, kur dar galima sunaudoti likusius trynius. Tik vietoj apskritų medalionų padariau žvaigždes arba tokius vieno kąsnio, nes tos žvaigždės baisiai gležnos:))

  • vanilės ankštis arba geras vanilinis cuktrus
  • 2 kiaušinio tryniai
  • 90 g cukraus
  • 125 g minkšto sviesto
  • 200 g miltų
  • arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
  • pusė arbatinio šaukštelio jūros druskos
  • stambaus cukraus pabarstymui
  • kiaušinis (Arba trynys:) aptepimui

Kiaušinio trynius gerai išsukite su cukrumi. Jei naudojate vanilinį cukrų, sudėkite ir jį. Jei turite vanilės ankstį, perpjaukite ją pusiau ir peilio smaigaliu išbrauke vanilės vidurį į kiaušinius. Tada sudėkite gabaiukais supjaustytą sviestą ir toliau plakite. Po truputį supilkite druską, miltus, kepimo miltelius, išmaišykite ir išminkykite tešlą. Atšaldykite porą valandų šaldytuve ir tada kočiokite

 

 

Meringa

Sekmadienio pyragas. Tarte tatin

Tarte tatin pirmą kartą ragavau Vilniuje, Savičiaus gatvėje atsidarius Balzac restoranui. Gatvėje kavinės, kepyklėlės ir restoranai keitėsi, stengėsi nauji, iki šiemet ji pavirto į kone gastronominę alėją, o šis prancūziškas ir jaukus restoranėlis kaip buvo taip ir liko, kiek praeinu, visad pilnas žmonių. Bet ne apie tai. Tąkart taip pat sužinojau, kad tradiciškai tarte tatin valgomas su grietine. Buvo gana neįprasta, nors ir tiko, tačiau matyt būtent dėl to ji, labiau nei pyrago skonis, ir įstrigo atmintyje.

Paskutinis kartas buvo pavasarį pas draugus, ir nors nepasakyčiau, kad man buvo neskanu, jie kaip didesni žinovai teigė, kad tarte tatin turėtų būti ne toks:)

Taigi štai aš Prancūzijoje ir ko gero nėra geresnės vietos mokytis prancūzų konditerijos klasikos ir sužinoti, koks tas obolių tarte tatin* turėtų būti.

*Prancūziškos virtuvės žodžiai man visą laiką kelia šiokį tokį nerimą. Išskyrus tas kelias vyno rūšis, kurių regionus ar rūšis išmokau ištarti ir nebijau užsisakyti restorane, foie gras ir dar keletą mano gyvenime dažniau pasitaikiųsių pavadinimų, su visais kitais dažniausiai stengiuosi kaip nors išsisukti arba tiesiai prisipažįstu kad neįsivaizduoju kaip skaityti.

Jeigu įdomu, su tart tatin irgi nėra visai paprasta:

http://www.howdoyousaythatword.com/word/tarte-tatin/

Sekmadienio tarte tatin

Tešla:

  • 80 g kambario temperatūros sviesto
  • žiupsnis druskos
  • 300 g miltų
  • 2-3 valg. š. grietinės

Obuoliai ir karamelė:

  • ~8 obuoliai
  • 2 valg. š. citrinos sulčių
  • 100 g sviesto
  • 220 g rudojo cukraus

Sviestą ir miltus sumaišome rankomis ar maišytuvu. Pasūdome**, sudedame grietinę ir suminkome tešlą. Jei tešla labai biri ir nesiminko, galima įpilti šlakelį vandens. Tešlą valandai ar net per naktį paliekame šaldytuve atvėsti.

Obuolius nulupame, pjauname į keturias dalis, išimame sėklas ir dedame į dubenį. Jei didesni arba jei norisi, galime kiekvieną ketvirtį perpjauti dar per pusę.

Užpilame skilteles citrinos sultimis, permaišome ir paliekame, kol ruošime karamelę.

Ant vidutinės ugnies tirpiname sviestą (mes naudojome sūdytą, todėl naudodami paprastą, galite įdėti žiupsniuką druskos). Į ištirpusį sviestą supilame cukrų, sumaišome ir padidiname ugnį iki 7-8 min, kad cukrus išsilydytų ir masę taptų vientisa, įgautų karamelės atspalvį.

Į karamelę sudedame obuolius, permaišome, kad visi joje apsivoliotų ir uždengę paliekame kelioms minutėms, kad vos vos suminkštėtų. Neišsigąskite, jei vietomis karamelė sušoks į kietus gabalėlius – po dangčiu ji vėl išsilydys.

Apvalią kepimo sviestu išteptą kepimo formą sudedame obuolius.

Kuo ploniau iškočiojame atvėsusią tešlą ir atsargiai užklojame ant obuolių, jei kiek didesnė – apkamšome obuolius.

 

Dedame į iki 200oC ir kepame apie 45 minutes iki tešla gražiai pagelsta.

Dabar laukia didžiausiais darbas – apversti pyragą. Tam pravartu turėti lėkštę, didesnę nei jūsų kepimo forma. Lėkštę dedame dugnu į viršų ant kepimo skardos, apimama abi abiem rankom ir apverčiame:) lengvai stuktelime per skardos dugną, kad visi prikibę obuoliukai atšoktų, nuimame skardą ir štai  voilà!

 

 

 

 

Pjauname trikampiais, dedame į lėkštę ir serviruojame, kaip ir priklauso, su riebia grietine:)

** Apie sviestą ir sūdymą

Prancūzijoje didžioji dalis sviesto yra sūdytas – parduotuvių lentynose gali rinktis iš kelių  sūdymo rūšių. Galbūt todėl ne visuose receptuose nurodoma tešlą sūdyti, tačiau jei naudojate tradicinį lietuvišką sviestą tai yra svarbus etapas, kadangi druska sustiprina skonį ir leidžia tešlos krašteliui gražiau apskrusti.

Meringa

Langustinai prancūziškai vakarienei

Reikia prisipažinti, kad nesu jūros gėrybių ekspertė. Ir nebandant savęs pateisinti, tai man atrodo visai normalu gyvenant šalyje, kur jų pasirinkimas ribotas, dauguma šaldytos ir net restoranuose jos tikrai ne visada aukštos kokybės.

Bet aš jas mėgstu, ypač būdama ten, kur jūros gėrybės yra šviežios, ką tik iš jūros/vandenyno, įprastas maistas ir neprivalo būti kažkas įmantraus. Ir kai pirmą vakarą Bretanėje Barbora pasiūlė vakarienei ruošti langustinus**, net ir nelabai žinodama kaip jie atrodo, net neketinau kelti klausimo ir sutikau.

Negali būti blogai kai net prekybos centre tie patys langustinai dar gyvi ir lėtai juda ant prekystalio žuvies skyriuje. Pasiimame du kilogramus. Ir butelį petit-chablis*

Paruošimas neįtikėtinai paprastas, o valgymo malonumas didelis:)

Langustinus perplauname šaltu vandeniu ( ! bjaurybės duria, todėl reikėtų tai daryti atsargiai arba apsiginklavus kokia kietesne gumine pirštine)

Puode užverdame vandenį, paskanintą druska, pipirais, Provanso žolelėmis (rozmarinas, čiobrelis, levanda, raudonėlis ir dašis), truputis kario. Žinoma, jei kažko neturite, galite pakeisti, pvz. tiktų lauro lapas, arba nedėti, svarbu suteikti vandeniui skonio.

Į verdantį vandenį sudedame langustinus ir vandeniui vėl užvirus verdame apie pusantros minutės (priklauso nuo dydžio, todėl pravartu patikrinti išimant vieną, išlukštenant ir pažiūrint mėsą)

Dėliojame inde eglute ir valgome su šviežia duona, naminiu majonezu ir baltu vynu.

*Įvairūs vyno ir maisto derinimo puslapiai patvirtina, kad chardonay ar chablis prie langustinų tinka, pvz.: http://www.winedin.com/

**Lietuviai daug kur rašo “langustai”, bet nemanau, kad tai tikslu, nes pasaulyje langustai yra didžiuliai, o langustinai mažesni, apie sprindžio dydžio.

Meringa

Crêpes arba lietiniai frankofilai

Nuostabūs mažo miestelio arba gyvenimo viename rajone privalumai, kai be didesnių pastangų vidury savaitės visai netikėtai gali pasidaryti šventę su kaimynystėje gyvenančiais draugais.

Iš vakaro buvau paruošusi crêpes tešlą. Taip taip, ne lietinių, o tų crêpų, kuriuos su Barbora mokėmės kepti Bretanėje, tik deja, kepti namuose reikėjo paprastoje keptuvėje ir ją sukioti paskirstant tešlą,  o ne ant specialios lyginti ją mediniu pagaliuku.

Bet kuriuo atveju krepai, o gal lietiniai, kurie norėjo būti prancūzai, gavosi neblogi. Prisukti miško grybų pakeptų su morkytėm ir grietine, ir su Crémant’u – tikri lietiniai frankofilai.

Receptas:

  • 500 g miltų
  • 50 g cukraus
  • žiupsnis druskos
  • 4 tryniai
  • 4 baltymai
  • 1 l pieno

Cukrų, trynius, druską ir miltus ištriname ir po truputį pilame pieną.

Baltymus gerai išplakame atskirai ir įmaišome į bendrą masę.

Paliekame bent pusvalandukui subręsti.

Kepame iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies (tik pradžioje svarbu gerai įkaitinti keptuvę), patepę šiek tiek aliejaus,  o tada sukame ką turime ir valgome.

 

Meringa

Gâteau Breton arba Barboros Bretanės pyragas

Būna žmonių, su kuriais labai gera kalbėti ir kartu nereikia žodžių, ir tyla netrikdo, su kuriais, regis, galėtum nueiti į pasaulio kraštą ir gyventi diena iš dienos, bet ilgi nesimatymai nepakeičia nieko tarpusavio ryšyje. Negali atitolti, nes jie gyvena širdyje. Gal tai ir yra sielų draugystė? Atostogos sielai, kai būni kartu, tikrai. 

Tą kartą mano atostogos Bretanėje pas Barborą būtent tokios ir buvo.  Prisiminus jas visada džiaugiuosi, kad kelios dienos buvo lietingos, kai galėjome tiesiog likti virtuvėje – vieną jų kaimynystėje gyvenanti močiutę mokė mus kepti crep’us paskleidžiant tešlą mediniu pagaliuku ant specialios keptuvės, kitą  – pagal iš jos gautą receptą gaminome tradicinį vietinį pyragą ir morengus iš likusių baltymų.

Praėjo keleri metai nuo apsilankymo Château de Penfrat, o taip ir neparašiau apie įspūdingąjį Gâteau Breton, bretonišką (arba Bretanės) pyragą, kuris labai gerai tinka ir lietuviškam skoniui lietuvišką vasarą prie Lietuvos ežerų.

Ta proga šiam žolinių savaitgaliui jį ir vežiau pas draugus į Zarasų apylinkes. Buvo įvertintas ir visam savaitgaliui neužteko:)

***

Sudedamosios dalys:

  • 500 g miltų
  • 350 g sūdyto sviesto
  • 350 g cukraus
  • 8 kiaušinių tryniai
  • 1 kiaušinio trynys aptepimui
  • nepilnas arb. šaukštelis kepimo miltelių
  • 1 arb. šaukštelis vanilinio cukraus
  • 1 valg. šaukštas romo 


 Procesas:

Kai jau sugalvojate, kad kepsite šį pyragą, ištraukite sviestą iš šaldytuvo ir kelioms valandoms palikite, kad suminkštėtų.

Atskiriame aštuonių kiaušinių trynius ir išsukame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Aš papildomai įbėriau šiek tiek vanilino. 

Sudedame kambario temperatūros sviestą ir viską išsukame iki vienos masės, kad nebūtų sviesto gabaliukų.

Įpilame romo, ir po truputį įmaišome miltus, o drauge su jais ir tą truputį kepimo miltelių. 

Kepimo formą ištriname sviestu arba išklojame kepimo popieriumi ir į ją sukrečiame paruoštą pyrago tešlą. 

Didžiausias šio pyrago ruošimo darbas yra išlyginti pyrago paviršių, kad nebūtų gražus ir vienodas. Tam reikalui naudojau silikoninę mentelę, kurią pabaigoje vis sudrėkindavau, kad tešla mažiau prie jos kibtų.

Tada būtina dalis – papuošti pyragą tradiciniu raštu. Imam šakutę ir subraukom kas kelis cm (jei vienos linijos stačios, tai kitos pasviros, kad gautųsi rombeliai).

 

Orkaitę įjungiame ties 220°C padala, kad kaistų. 

Tuo tarpu atskiriame dar vieną kiaušinio trynį, išplakame šakute ir patepame juo pyragą. Jeigu raštas apsigadino, perbraukite tas pačias vietas šakute dar kartą. 

Temperatūrą orkaitėje sumažiname iki 1805°C ir kepame ~45 minutes, kol gražiai parus.

*Jei ima per greitai ruduoti viršus, pridenkite aliuminio folija.

** Sako, skaniausias šiek tiek pabuvęs, antrą trečią dieną.