Burgeriai namie geriausi

Ir sakykite, jei norite, kad Drama burgeriai yra geriausi mieste, o aš sakysiu, kad tikrai ne:)  Skaniausi jie namie –  organoleptikų gūžtoje, Liutauro, pas Meringą prie stalo, o gal pas jus namuose?

Iš tikro turiu prisipažinti, kad nemaniau, jog kada darysiu burgerius namie. Ragavau juos darytus profesionalų ir net neketinau bandyti atkartoti to skonio, net ir po to, kai per gimtadienį šiek tiek sekiau veiksmą ir pramokau kas ir kaip.  Juk aš ne koks šefas,  o paprasta namų Meringa:). Bet taip jau gavosi – draugai pasiūlė, aš pritariau, ir penktadienio vakarą įsijautėme į šitą projektą susirinkę pas mane.

Iš anksto visi persiskaitėme brolių organoleptikų aprašymą ir išėjome ieškoti ingredientų.

Pirmoji stotelė – Steak Supply, kur Vytautas buvo užmatęs jautienos paplotėlių burgeriams – jau su druska, pakankamo riebumo. Puikūs, ypač jei neturi kokybiško jautuko šaldytuve. Ir vargo mažiau, nes nereikia malti mėsos pačiam ir mažesnė tikimybė ką nors sugadinti:) Kaina gaunasi apie ~2 eur už paplotėlį. Ne taip ir baisu, ar ne?

Tada Rimi. Saldžios bandelės buvo mano sąlyga gaminti burgerius namie, ir visi kurie buvo skeptiški paragavę pripažino, kad jos yra GERAI.

Hellmann’s, rukola ir salotų miksiukas, ožkos, mėlyno pelėsio ir maasdam sūriai, šoninė, kalnas svogūnų karamelizavimui, kaimiškos bulvės, kurios norėjo tapti keptomis bulvytėmis. Regis ir tiek. Paėmėme ir agurkėlių, bet nedėjome:)

! Pravartu namie turėti folijos, nes ji puikiai gelbėja, kai reikia kažką pridengti, kad nevėstų, ar nekeptų.

Nuo ko pradėti? Svarbu viską pasiruošti, kad būtų galima operatyviai sluoksniuoti.

  • Nusilupame svogūnus ir bulves
  • Bulvės supjaustytos skiltelėmis apvoliotos aliejuje su druska kepa orkaitėje pagal Edvardo metodą, o pabaigoje pabarstomos rozmarinu. Užtrunka min. pusvalandį tad turime pakanmamai laiko suruošti viską.
  •  Karamelizuojame svogūnus. Daug daug svogūnų, kurie sukrenta kepdami, supjaustomi pusžiedžiais ir ant vidutinės ugnies kepami ant sviesto ir alyvuogių aliejaus. Svarbu kad nedegtų. Kai suminkštėja įmalame  šiek tie druskos, pabarstome šiek tiek cukraus, dar kepame, ragaujame…mmm, bus neblogai:)
  •  Majonezą sumaišome su aitriųjų paprikų padažu Fucco D’Amore, kurį šefas kažkada atvežė tepti ant jautienos steikiuko sumuštinukų, o dabar jis puikiai pagerino majonezą.
  • Sūrius susipjaustėme riekelėmis, kad galėtume dėti ant šiltos mėsos
  • Šonine apkepėme ir uždengėme folija, kad neatvėstų. Bet kiek buvo dūmų!!! Net signalizacija pradėjo pypsėti:) Taigi nepamirškite įsijungti gartraukio.
  • Bandeles perpjovėme pusiau ir sudėliojome ant kepimo skardos išklotos popieriumi vidine puse žemyn.
  •  Steak supply pamokė namų sąlygomis kepti paplotėlius ant keptuvės iš abiejų pusių po porą minučių, kad gautųsi medium. Panašiai ir darėme, tiesa, į laikrodį nežiūrėjome.
  •  Kol kepa mėsa pasišildėme ir bandeles. Jos apskrunda gan greitai, jei orkaitė įkaitusi.
  • Iškepusią jautieną susidėjome į kepimo skardą ir uždengėme folija, kad neatšaltų, o tuo tarpu visi drauge viens du ir ištepame abi bandelių puses pasiruoštu majonezo padažu.
  • Ant apatinio sluoksnio dedame karamelizuotus svogūnus,  o tada jau priklausomai nuo varianto. Mes darėme du:

1) Su ožkos sūriu:

  • Jautiena > Ožkos sūris > Rukola ir salotos > bandelės viršus

2) Su šonine ir mėlynojo pelėsio sūriu

  • Maasdam > Jautiena > Šoninė > Mėlynojo pelėsio sūris > Rukola ir salotos > bandelės viršus

Pirmasis variantas buvo labiau:) gal  dar ir dėl to, kad jį darėme pirmą, kai dar buvome alkanesni:)

Be to, tikrai, mėlynojo pelėsio sūrį reikia rinktis atsargiai, nes per aitrus jis per daug dominuoja.. Arba dėkite labai nedaug, kad tik vos vos pasilydytų ant jautuko.

Meringos nauji metai (2014)

Neslėpsiu, mėgstu savo gimtadienius:)

Paskutinį mėnesį be galo jo laukiau. Ne ne, ne dėl dovanų ir sveikinimų, o dėl to, kad jaučiau jog ateinantys mano metai bus labai geri. Tarsi gimtadienis užvers kažkurias duris, ir atvers langus įleisti gaivaus oro gūsį ir naujus džiaugsmus.

Ir pirmas žvilgsnis pro langą naujų metų rytą patvirtino, kad tas kurį laiką lydėjęs jausmas buvo ne šiaip sau. Kylančios saulės nušviestos gėlės ir besisklaidantys debesys, ir gaiva pranašaujanti karštą dieną.

Kažkuo ypatingi visgi yra rytai – dienos pranašai – gal ir ne be reikalo sako, kad svarbu TA koja  iš lovos išlipti.  Galima nuo labo ryto šypsotis:)

 

 

 

Gerai tie gimtadieniai – ir darbingi, ir šventiški vienu metu. Diena pilna kolegų šypsenų ir gėlių, lauktų ir nelauktų, vos gali namo pareiti. Ir visgi gerai, kai darbai gimimo dieną baigiasi laiku ir galima ruoštis švęsti.O švęsti man patinka:) taip pat kaip Mašai gėlės:)

 

 

Tikrąją gimimo dieną visad norisi pažymėti su šeima, tais kurie atvedė į šį pasaulį ir augino, paprastai su šventine vakariene kokiam jaukiam ir geram restoranėlyje. Tačiau pastaruoju metu jaučiau tarsi patinkančios geros vietos jau n kartų lankytos, kita dalis tų priskiriamų geroms nedžiugina, ir norisi kažko naujo ir gaivaus, kokybiško ir paprasto. Galbūt kažką praleidau? Pasitariau su broliu ir rezultatas – Organoleptikai ir pop-up restoranas jų gūžtoje

Ta proga šeima pagausėjo:) Sukvietėme Malonus atšvęsti Meringos ir Organoleptikų susitikimo ir jaunystės. Trūko tik sesės ir Frederiko, kurių lėktuvas nutarė leistis vėliau. Na bet gerai prasidėjusios dienos vakaras vis vien gavosi nuostabus!

Pagal jaunystės temą ir meniu – jaunimo taip pamėgti burgeriai:)  o žinant tarp mūsų ne visi jų dar yra ragavę…  kam kartelę laikyti žemai?:)

Nors buvau žadėjusi padėti ir norėjau mokytis, broliai pasiruošimo darbus nudirbo iki mūsų visų atvykimo taigi mums beliko su taure putuko ir/ar balto vyno stebėti, laukti ir grožėtis (juk nieko nėra gražiau už dirbantį žmogų, ypač kai tų žmonių trys ir visi dirba su didele meile:), na ir gražias moteris:)

Laikas neprailgo, ir po tokios karštos dienos pirmiausia gavome atsigaivinti šalta žirnių sriuba su kriaušių oru ir mėtos lapeliu. Tikra vasara! Visi gyrė, žavėjosi subtiliu aštrumu, gaiva, ir vaizdeliu:) ir džiaugėsi kad tai ne Michelin restoranas su savo mažomis porcijomis, nors kokybė tikrai ta pati:)

Vakarojame toliau, pokalbiai ir diskusijos, vynas ir šypsenos, o už lango broliai jau pradeda darbuotis prie pirmosios partijos biurgerių. Ingredientai rikiuojasi ant stalo, mėsos paplotėliai gula į groteles, bandelių puselės taip pat laukia eilėje prie ugnies.

Yra valgomų burgerių mieste, bet šie……. tirpsta burnoje, gali pranokti steiką ir primena, kad valgome ne tam, kad gyventume. ..

Kitaip ir būti negali, kai jautienos nugarines paplotėlyje pasislėpė foie gras, kad suteiktų riebumio ir sultingumo. Bet tai dar ne viskas – žaluma ne tik lapinės salotos, bet ir rūgštynės, o svogūnų ir šoninės džemas puikiai tinka prie sūrelio su mėlynuoju pelėsiu dengiančio vieną bandelės pusių, kai tuo tarpu kita paskaninta pomidorų, pankolių ir riešutų sviesto padažu.

…ir kaip skanu valgyti rankomis!

Ar bus norinčių po antrą? Visi susižvalgo, jau sotūs ir laimingi.

Antrieji tiems, kas sugeba pamiršti dietas ir panašu kad tai mes visi.

O čia dar visai kita improvizacija :) nuodėmė būtų neparagauti.

Tas pats jautienos nugarines paplotėlis su foie gras, tačiau šį kartą papiktintas aštria chorizo dešra gulasi tarp  tarp avokadų ir bazilikų padažu apteptos bandelės kartu su oranžiniu pomidoru ir Rūtos šviežiai paraugtais agurkėliais.  Kitos spalvos, kiti skoniai, bet jausmas ir komplimentai tokie patys;)

Gaila, kad vakarai baigiasi, bet gerai, kai prasideda nauji metai ir žinai kad tų vakarų dar bus daug, kitas rytoj – su brangiausiais draugais.

*********

šiemet kaip niekad pajutau, kiek daug nuostabių žmonių mane supa,  žmonių, kurie sugeba daryti stebuklus ir išsklaidyti debesis, įžiebti šypseną, padrąsinti ir uždegti, kurie nepamiršta ir primena, už ką gali jaustis mylima, linki visų nuostabiausių dalykų ir tik sutvirtina tikėjimą, kad ateinantys metai bus geri, tikri, pilni atradimų ir laimėjimų! O jie man jau prasidėjo :)

Ačiū visiems*