Ką daryti, kai sandėliuke dar pilna stiklainių, kuriuose išsaugoti vasaros skoniai, o šaldiklyje uogos dar neatlaisvinusios vietos naminiams koldūnams? Valgyti su blynais, varške, koše ir viskuo, kur tinka saldumas, dovanoti draugams ir improvizuoti kitus patiekalus, pvz. tiramisu.
Taip ir gavosi ruošiantis pamaitinti “užuolaidos kabinimo talkos” dalyvius šeštadienį:) Aišku, su saldėsiais neapsieisi, bet be jų irgi niekaip. Kaip ir aišku ką gaminti, nes akcija mascarpone – yra, sausainiai piršteliai iš ankstesnių kartų užsilikę – yra, net ir konjako atsirado namie dėl kito patiekalo, bet visgi nutariau apsieiti be jo, o su vyšniomis, virtomis ir šaldytomis, ir vyšnių likeriu.
- 400 g mascarpone
- 3 dideli kiaušiniai
- 3 valg. šaukštai cukraus
- Biskvitiniai sausainiai – piršteliai (Savoiardi)
- Keli šaukštai vyšnių likerio
- Stiklainis vyšnių sirupe
- Šaldytos vyšnios puošybai
Kremas kaip visada – kiaušinių trynius gerai išsukau su cukrumi, sudėjau mascarpone, įpyliau likerio ir viską išmaišiau. Baltymus išplakiau iki standžių putų, atsargiai įmaišiau į mascarpone. Baigta.
Uogos. Visų pirma vyšnias sirupe perkošiau per sietelį, kad liktų tik uogos, o skystis sau. Net jei vyšnios virtos su uogienių cukrumi ir yra drebučiuose – nieko tokio – jie taip pat nuvarva ir gali būti panaudoti sausainių mirkymui. Sirupą (ar drebučius) atskiedžiau vandeniu, kad nebūtų taip saldu, įpyliau šaukštą vyšnių likerio, paragavau ir ėmiausi sluoksniavimo darbelio.
Į didelį indą dėjau iš visų pusių pamirkytus sausainius, ant jų – nuvarvėjusių virtų vyšnių, tada kremo, ir dar kartą visko taip pat. Tiramisu palikau šaldytuve iki vakaro, o prieš ateinant talkininkams papuošiau šaldytomis vyšniomis – taip jos dar spėjo atšilti ir buvo kaip “tikros”.
Ir, žinoma, vyšnias galima keisti kitomis uogomis, ko turite prisikonservavę ar užsišaldę, o mirkymui sugalvoti atitinkamai – ar kompotą, ar gaivą iš vandens ir uogienės, ar pirktines sultis, kurios derėtų. Bandykite:)
Kai pradėjau rašyti buvau susikūrusi sekmadienio pyragų tradiciją. Nes sekmadieniais jie ne tik skanūs, bet ir jaukūs. Kai namai kvepia šokoladu, vanile ir namuose tvyro ta virtuvinė šiluma. O paskui pjaustai ir daliniesi. Ilgainiui tie pyragai kažkaip pasimiršo – vasarą išvažiuoji kur nors ir pyragus dažniau nukonkuruoja ledai, kažkuriuo metu imi rūpintis “grožiu”, gruodį kepi kalėdų sausainius, o dar vėliau įsisuki į darbus po darbo ir savaitgaliais, arba nutari kad bile kam kepti nesinori. Bet šį savaitgalį tokia šventė širdy ir žmonės patys ypatingiausi. Ir vėl visa diena virtuvėje – minkant, verdant, kočiojant, plakant, miltuota prijuostė ir vakare plaukai kvepiantys pyragu:)
išimkite apie 10 min prieš patiekdami, kad būtų reikiamos temperatūros, o prieš pat patiekimą apibarstykite kraštelį cukraus pudra.