Yra toks reiškinys, psichologų vadinamas prokrastinacija (baisokas žodis, ar ne?), kai atidėliojame ir užuot dirbę reikalingus darbus užsiimame pašaline veikla. Žinote, kai per sesijas universitete būtinai reikėdavo iškuopti namus ar sutvarkyti kokias spinteles, arba kaip vis atidėlioji užrašymą pas gydytoją? O virš galvos tuo tarpu kaupiasi debesys ir kažkoks blogas jausmas.

Kodėl apie tai rašau?

Gruodžio pradžioje turiu porą svarbių egzaminų ir galvoje vis dažniau skamba “reikia mokytis”. Žinoma, “reikia” galiu pakeisti ir į “noriu”, bet kiti dalykai šiuo metu tampa dar įdomesni ir atsiranda kaip niekad daug renginių, kur norėčiau eiti.. Susikaupiu, mokausi, bet po savaitgalio, praleisto prie knygų, sekmadienio vakarienės gaminimas tampa atgaiva, tarsi apsidovanojimu. Na, o paskui per kitas pertraukas galiu sau rašyti, kaip dabar:)

Susimasčiau, ar tai nėra savotiška atidėliojimo forma, bet save raminu, kad gal vis gi.

Taigi ano sekmadienio vakarienė iš to ką radau namuose buvo cannelloni su brokoliais ir džiovintų baravykų padažu.

Reikėjo:

• Vieno brokolio
• 50 g varškės sūrio ar varškės
• Pora geltonųjų morkų
• Svogūnas
• Šiek tiek ghee sviesto ar alyvuogių aliejaus kepimui
• Kietojo sūrio
• Sauja džiovintų baravykų
• 300 ml grietinėlės
• Sviesto skardai ištepti

Baravykus nuploviau ir pamerkiau į grietinėlę, kad suminkštėtų, kol užsiimsiu kitais darbais.

Morkas nulupau ir supjausčiau mėnuliukais (priešpilniais ir delčiomis:). Brokolio žiedus sulaužiau į smulkesnius gabaliukus, o kotą nulupau ir supjausčiau. Viskas daržoves apviriau vandenyje su druska, kol suminkštėjo.

Svogūną smulkiai supjausčiau ir apkepiau ant sviesto.

Visas daržoves sutryniau blenderiu, kartu su varškės sūriu, ir paskaninau druska, pipirais ir pora šaukštų kietojo sūrio.

Šiuo mišiniu prikimšau cannelloni makaronus. Naudojau konditerinį maišelį – daug paprasčiau nei su šaukšteliu:)

Išmirkytus baravykus smulkiai supjausčiau ir apkepiau ant sviesto. Kai jie gražiai apskrudo, supyliau grietinėlę ir užkaitinau. Padažas po truputį ėmė tirštėti.

Kvardarinę skardą ištepiau sviestu ir į ją sudėjau primištus cannelloni makaronus. Užpyliau padažiuku, pabarsčiau kietuoju sūriu ir kepiau iki 180ºC orkaitėje apie 30 min.

Prie cannelloni paruošiau labai paprastų salolų – iš iceberg’o ir saliero. Labai tiko kaip gaivus priedas:)

O prie vakarienės labai tiko židinys. Ech, gerai tie sekmadieniai..