Artėjant gimtadieniui mane visada patraukia sugrįžti “namo” – sustoti ir pažiūrėti, kas nuveikta, patirta, atsigręžti į širdį  ir paklausti savęs, ar tai yra tai, ko iš tikro sau linkti. Kaip neseniai sakė viename seminare – pažiūrėti sau į akis ir pamatyti tiesą. Juk sau į akis nepameluosi.

Ir štai aš žiūriu.

Pokyčių metai. Statybos ir nauji, pagaliau savi namai, begalinė laimė šalia mylimo vyro, daug audrų galvoje ir ramybės širdyje, “real time” praktika atpažinti jausmus, baimes ir pykčius, juos įvardinti ir taip išeiti į šviesą.

Ar viskas buvo tik gerai?

Ne. Per mažai rašiau ir to man trūko. Bet gaminimo nebuvo per mažai, net kartais per daug – pusryčiai, vakarienės, savaitgalių mažos šventės, duonos kepimas, vėl pusryčiai, ir vėl pietūs ir vakarienės… Iš to sekė išsikvėpimas, kai nebelieka minčių, ką iš vis galima gaminti (nebent viena – susikaupti ir pradėti rašyti apie namų šeimininkės gyvenimą ir ką daryti, kai nėra idėjų), nepasitenkinimas ir pavargimas, kai bandai suderinti darbą 8 valandas nuo aštuonių iki aštuonių ir dar tos geros “žmonos” vaidmenis. Ir apie tai kalbėti reikėjo:)

Kai žiūriu atgal, matau, kad niekas mūsų neverčia nieko daryti – patys renkamės ir veiksmus, ir būsenas, ir net įvykius – kaip galvojame taip ir vyksta, kiek pasakome, tiek ir turime. Svarbu nepamiršti savęs – rūpintis ir besąlygiškai mylėti. Ir kai atsipalaiduoji ir pradedi daryti viską “kaip gaunasi”, bet su meile, tampa lengva ir vyksta stebuklai.

Kaip simbolis tam atsigręžimui į save mano gimtadienio tortas sau – toks kokį mėgstu – lengvas, su gervuogėm, kurių skonis primena vaikystę ir Lakajus, paimprovizuotas pagal vokišką receptą:)

Biskvitas

• 3 kiaušiniai
• 140 g cukraus
• 6 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 150 g miltų
• šaukštelis kepimo miltelių
• 2 šaukštai pieno
• 6 šaukštai laimo sulčių

Kremas

• 4 laimai
• 250 g plakamos grietinėlės
• 250 g natūralaus jogurto
• 4 želatinos lapeliai
• 30 g vanilinio cukraus
• 60 g cukraus
• 4 kafir laimo lapeliai
• 250 g gervuogių
• Vanilinio cukraus pabarstymui

Kiaušinių trynius išsukau su 120 g cukraus.

Miltus, kepimo miltelius  ir druską sumaišiau ir persijojau.

Pieną, laimo sultis ir alyvuogių aliejų taip pat sumaišiau ir pakaitomis su miltų mišiniu įmaišiau į kiaušinių masę.

Tada iki standžiu putų išplakiau baltymus, įmaišiau likusį cukrų, dar kiek paplakiau ir sumaišiau su pagrindine biskvito tešla. Viską sukrėčiau į 24 cm skersmens torto formą, išklotą kepimo popieriumi, krašteliai patepti sviestu ir keliau 180°C laipsnių orkaitėje apie 25 min. , kol gražiai pagelto.

Iškepusį biskvitą išėmiau iš formos ir leidau atvėsti.

Kremui pirmiausia išspaudžiau laimus (~100ml), sumaišiau su 4 šaukštais vandens, cukrumi  ir smulkintais kafir lapeliais. Sirupą užviriau, kai ištirpo cukrus, perkošiau ir palikau atvėsti. Tuo tarpu taip pamerkiau želatinos lapelius išbrinkti.

6 šaukštus atvėsusio sirupo sumaišiau su jogurtu. Dar porą šaukštų sirupo vėl pašildžiau ir jame ištirpinau išbrinkusią želatiną (be vandens). Į želatinos ir sirupo masę įmaišiau dar kelis šaukštus jogurto, galiausiai sumaišiau abu skysčius ir padėjau į šaldytuvą, kad pradėtų stingti.

Tuo tarpu pasiruošiau biskvitą  – perpjoviau jį pusiau, padėjau į torto lėkštę apatinę dalį ir apšlaksčiau likusiu laimo sirupu. uždėjau torto formos kraštą aplink, nes ten reikės sukrėsti kremą. Per viską plotą pridėliojau gervuogių.

Dabar jau laikais grįžti prie kremo. Kai jogurto masė ėmė stingti, išplakiau grietinėlę su vaniliniu cukrumi. Atsargiai sumaišiau abi dalis – iš pradžių tik porą šaukštų grietinėlės įmaišiau į jogurtą, o galiausiai ir viską. Kremą sukrėčiau ant biskvito su gervuogėmis, uždėjau viršutinę dalį, kiek paspaudžiau ir padėjau į šaldytuvą laukti gimtadienio:)

Papuošimui – cukraus pudra ir gervuogės. Tik jos deja neprilimpa ir lengvai gali nuriedėti, kai dėsite ant stalo ar pjaustysite. Bet nu ir kas:) skonis ir turinys svarbiausia.