Risotto su špinatais ir gorgonzola

Sekmadienį visą dieną lijo ir visą dieną buvome namie. Jau antras toks sekmadienis iš eilės, bet vis dar gera…Viena iš tų popiečių, kai labai tiktų  beskambant ramiai muzikai ant stalo kočioti didžiulį lakštą tešlos ir lipinti koldūnus ir dalintis mintimis apie darbo ir laisvalaikio balansą, sveikatos apsaugos sistemos neefektyvumus ar prisiminimais iš vaikystės.

Bet nebuvo iš ko daryt įdaro, todėl ruošėme risotto iš to kas buvo. Ir vėl:) bet nėra blogai, nes vis gali jį padaryti kitos spalvos ir kito skonio. Jis supjaustė svogūnus ir česnakus, aš užsirišau prijuostę ir užkaičiau puodą. Paprasta, kai nereikia daug galvoti ir jau atidirba metodika – iš akies. Pakepi svogūs ir česnakus, supili ryžius, trumpai pakaitinti, tada šiek tiek vyno – tegu pakvimpa namai – o tada po truputį pili sultinį iki ryžiai tampa beveik minkšti .

Bet galim ir iš eilės:) Namie reikėtų turėti:

  • apie 300 g špinatų
  • 500 g risotto ryžių (arborio)
  • 1 didelį svogūną
  • 2 skilteles česnako
  • šaukštą sviesto
  • alyvuogių aliejaus
  • stiklinę sauso balto vyno
  • gorgonzolos sūrio
  • sultinio (naudojome ekologišką daržovių  iš kubelio bet tiktų ir naminis ar tiesiog vanduo)

Risotto tradicinė pradžia – puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną ir česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.

Kitas žingsnis – į puodą supilame ryžius, permaišome, minutę pakepame ir pilame vyną. Toliau kaitiname ryžius ant nedidelės ugnies, pilame samtį sultinio ir nuolat maišome, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į ryžius. Tada vėl samtis sultinio ir vėl maišome. Ir taip iki turime ryžius beveik (dar ne tobulus) al dente.

Špinatus užplikome karštu vandeniu kelioms minutėms. Nukošiame ir sutriname blenderiu iki košelės, kurią įmaišome į tuos jau beveik gerus ryžius.

Išmaišius visas puodas sužaliuoja. Jei reikia, įpilkite dar karšto sultinio ar vandens ir po truputį įmaišykite kubeliais supjaustytą gorgonzola. Po truputį, nes taip lengviau tirpsta. vis paragaukite, gal jums jau užteks sūrio skonio? Jei ne, įdėkite dar. Ir dar skysčio, jei risotto per tirštas ar ryžiai dar per kieti.

O tada dedame į lėkštes ir valgome kaip patinka, kad ir su šaukštu. Taip pat, aš pati serviruodama sudėjau visą įrankių įvairovę, nes nežinojau kaip skaniau, o po mano netyčia į FB įkeltos nuotraukos sesė netgi rado interente, kad, išties, risotto valgomas ne su šakute ir peiliu, o su šaukštu. Na ir gerai:)

Tagliatelle su kiaulienos medalionais ir gongonzola padažu

Dar vienas tų patiekalų, apie kuriuos rašau “išmokau tetos Ievos Bremeno ir Berlyno virtuvėse”. Kad ir ką ji gamindavo, padėti gaudavau ne daug. Bet ir neatrodė, kad tos pagalbos reikėtų – viskas vykdavo lengvai ir natūraliai, kad pašalinio įsikišimas būtų greičiau sutrukdęs. Taigi gurkšnodavau kir royal ir stebėdavau tą maisto virsmą.

Kir royal, tarp kitko, yra vienas mano mylimiausių aperityvų, išmoktas Vokietijoje, ir labai tinkantis padaryti maisto ruošimą šventę (juodųjų serbentų likeris creme de cassis su putojančiu vynu (sekt, cava, prosecco ar šampanu, jei tikrai norite royal:))

 

Taigi tagliatelle su kiaulienos medalionais ir viso lapo keturi ingredientai;

  • Tagliatelle
  • Kiaulienos išpjova
  • Gorgonzola 200 g
  • Grietinėlė 400 ml

Nekeiskite kiaulienos išpjovos kita jos dalimi, nes bus per kieta. Priklausomai nuo žmonių kiekio paimkite vieną ar kelias išpjovas, supjaustykite apie 2 cm riekelėmis, ir apkepkite ant šiek tiek alyvuogių aliejaus. Pamalkite druskos ir juodųjų pipirų.

Į keptuvę supikite grietinėlę (puikiai tinka ir ta liesesnė, kavai, nes plakti nereikia), o jai sušilus sudėkite kvadratėliais supjaustytą gorgonzola. Ji tuoj ims lydytis ir padažas taps kremiškesnis.

Tagliatelle išvirkite kaip nurodyta ant pakuotės, tik nepervirkite. Nekeiskite ir kitais makaronais, nes šitie labai tinka tieks kremiškiems padažams.

Tai ką, ir viskas. Kol makaronai virs padažas gali kiek per daug sutirštėti, todėl įpilkite šiek tiek vandens nuo makaronų virimo (emulsifikuokite). Paragaukite ar nieko netrūksta ir galite duoti į stalą, kur jau laukia alkani valgytojai*

*kažkur esu perskaičiusi, kad ne ne makaronai turi laukti svečių, o svečiai makaronų:)

Žalieji gnocchi su gorgonzola padažu

Šeštadienį su draugėmis dalyvavome Vilniaus Running dinner ir galiu tvirtai pasakyti  – dalyvausiu dar!

Be galo įdomi ir kitokia patirtis, galimybė sutikti žmonių, su kuriais kitu atveju keliai galbūt niekad nesusikirstų. Visi tokie skirtingi ir kartu panašūs savo noru bendrauti ir atvirumu pasauliui. Ir galvoje sukasi mintis, kad šitame mieste mes patys renkamės – būti vieniši ar atverti savo namų duris ir įsileisti galimybę rasti naujų draugų.

Mūsų komandai išpuolė laimė gaminti pagrindinį patiekalą, o tai reiškia, kad 17 val. turėjome būti pas kitus dalyvius užkandžio, o 19 val. jau priimti svečius pas save.  ir tada 21 val. – desertas svečiuose.

Laiko ribojimai patrumpino galimų gaminti patiekalų sąrašą. Galiausiai pasirinkome itališkus gnocchi (tarti “nioki”)

Kadangi žmonės ir renginys spalvingas, ir maiste norėjome su šiek tiek spalvos – todėl gnocchi darėme žalius:)

  • 1 kg bulvių
  • 2 kiaušiniai
  • muskato riešutas
  • druska
  • pipirai
  • miltai
  • 1 dėžutė špinatų (100 g)

Bulves nuplauname, šiek tiek pabadome šakute ir apglostę alyvuogių aliejumi kepame apie valandą* 200°C orkaitėje.

*Kepimo trukmė labai priklauso nuo bulvių dydžio, tad pravartu vis patikrinti šakute, ar jau minkštos.

Iškepusias bulves pjauname pusiau ir dar šiltas išskaptuojame šauktu arba lupame peiliu/rankomis.

Sumalame mėsmale, triname bulvių trintuve ar šakute – svarbu, kad neliktų atskirų bulvių gabalėlių (pabaigoje galima ir sublendinti)

Tarkuojam muskato, dedame gerą šaukštą druskos ir malame  pipirų.

Špinatus nuplauname ir sutriname blenderiu. Sudedeme į bulves ir viską sumaišome iki vienos masės.

Dabar pravartu paragauti ir nutarti, ar visų prieskonių pakanka ir jei viskas pagal skoni, supilame išplaktus kiaušinius, išmaišome ir dedame miltų, tiek, kad tešla dar būtų minkšta, bet jau galėtum volioti piršto storio virveles ir jas pjaustyti kuo vienodesniais gabalėliais.

Padarytus gnocchi dedame į šaldytuvą atvėsi ~pusvalandžiui, tuo tarpu susitvarkome virtuvę, pasiruošiame puodą virimui ir ingridientus padažui.

Padažiukas:

  • 1 pakelis arba apie 180 g gorgonzola
  • 400 ml grietinėlės
  • pieno
  • šaukštas sviesto
  • druskos, pipirų

Ištirpiname sviestą ir supilame grietinėlę. Jai pradedant šilti sudedame kvadratukais supjaustytą gorgonzola ir maišome, kad ištirptų ir susilietų į vieną padažą. Kadangi padažas tirštėja ir yra gan riebus, pylėme šiek tiek pieno norėdamos jį šiek tiek palengvinti:)

Kai padažas jau paruoštas galima verti gnocchi, nes jie užtrunka vos kelias minutes. Dedame juos į verdantį vandenį, permaišome ir po truputį jie ima kilti į viršų. ~4 minutės ir galima serviruoti:)