Tagliatelle su kiaulienos medalionais ir gongonzola padažu

Dar vienas tų patiekalų, apie kuriuos rašau “išmokau tetos Ievos Bremeno ir Berlyno virtuvėse”. Kad ir ką ji gamindavo, padėti gaudavau ne daug. Bet ir neatrodė, kad tos pagalbos reikėtų – viskas vykdavo lengvai ir natūraliai, kad pašalinio įsikišimas būtų greičiau sutrukdęs. Taigi gurkšnodavau kir royal ir stebėdavau tą maisto virsmą.

Kir royal, tarp kitko, yra vienas mano mylimiausių aperityvų, išmoktas Vokietijoje, ir labai tinkantis padaryti maisto ruošimą šventę (juodųjų serbentų likeris creme de cassis su putojančiu vynu (sekt, cava, prosecco ar šampanu, jei tikrai norite royal:))

 

Taigi tagliatelle su kiaulienos medalionais ir viso lapo keturi ingredientai;

  • Tagliatelle
  • Kiaulienos išpjova
  • Gorgonzola 200 g
  • Grietinėlė 400 ml

Nekeiskite kiaulienos išpjovos kita jos dalimi, nes bus per kieta. Priklausomai nuo žmonių kiekio paimkite vieną ar kelias išpjovas, supjaustykite apie 2 cm riekelėmis, ir apkepkite ant šiek tiek alyvuogių aliejaus. Pamalkite druskos ir juodųjų pipirų.

Į keptuvę supikite grietinėlę (puikiai tinka ir ta liesesnė, kavai, nes plakti nereikia), o jai sušilus sudėkite kvadratėliais supjaustytą gorgonzola. Ji tuoj ims lydytis ir padažas taps kremiškesnis.

Tagliatelle išvirkite kaip nurodyta ant pakuotės, tik nepervirkite. Nekeiskite ir kitais makaronais, nes šitie labai tinka tieks kremiškiems padažams.

Tai ką, ir viskas. Kol makaronai virs padažas gali kiek per daug sutirštėti, todėl įpilkite šiek tiek vandens nuo makaronų virimo (emulsifikuokite). Paragaukite ar nieko netrūksta ir galite duoti į stalą, kur jau laukia alkani valgytojai*

*kažkur esu perskaičiusi, kad ne ne makaronai turi laukti svečių, o svečiai makaronų:)

Ryžiai su vištiena ir morkomis kokosų piene

Ar jau spėjote pajusti pavasarį? Švinta anksčiau, dienos ilgesnės, paukščiai vis garsiau čiulba ir mieste jau sunkiai rasi sniego.

Šiandien po žieminės pertraukos vėl išėjau pabėgioti. Maniau bus sunkiau, bet matyt kažkas lieka. Bėgau mišku, kur dar susimaišę pavasaris ir žiema, vietomis dar sniegas ir ledas, o kitur jau nuogi plotai, kur tuoj pradės kaltis žolė, paukščius kartais užgoždavo vėjas, o takeliai žadino prisiminimus,  kurie vis bandė nukonkuruoti mintis apie ateitį.

Jis dainuoja: “Gėris visada rytoj, blogis visada vakarykštis”, ir priverčia nusišypsoti. Tik pagalvojau, kad gėris tegu būna jau šiandien, ne širdyje, bet žodžiuose, išleistas pasivaikščioti, gyvas. Pasakyti tiems, ką mylime, padėkoti tiems, kam esame dėkingi, atsiprašyti, atrasti ne tai, kas skiria, o tai kas vienija, nes vienybėje mes stipresni.

Vienyti gali ir sekmadienio pietūs. Šiandien jie gan paprasti, su šeima ir sese širdį. O receptas kažkodėl man primena ją:)

Ingridientai:

  • ~500 g vištienos krūtinėlės
  • 4 didelės morkos
  • skardinė kokosų pieno
  • aliejaus kepimui
  • druskos
  • pipirų
  • ryžių

 

Darbas:

Vištienos krūtinėlę supjaustykite norimo dydžio gabaliukais, pasūdykite ir papipirinkite.

Morkas nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Taip pat šiek tiek pasūdykite ir gan gausiai pabarstykite šviežiai maltais pipirais.

Vištieną apkepkite ant įkaitinto aliejaus, sudėkite morkas ir uždenkite, kad tiek pasitroškintų ir suminkštėtų.

Galiausiai supilkite kokosų pieną, išmaišykite, ir dar patroškinkite viską drauge. Paragaukite, jei reikia kiek pasūdykite, bet greičiausiai nereikės:)

Patiekite su ryžiais mylimiems žmonėms.

Mousse au chocolat

Kaip šiandien prisimenu, kaip tada gal 12 metų Bremeno terasoje nusistebėjau kad per keistas pavadinimas desertui “musė šokolade”, kurį teta Ieva ketinio pagaminti tą vakarą. O iš tikro visai ne musė, o šokolado puta.

Mousse au chocolat papuolė tarp tų receptų, kuriuos perėmiau iš jos Vokietijoje, o ji savuosius – iš savo tetos Marie Marselyje. Rašau ir galvoju, kad visgi įdomu, kaip kulinariniai džiaugsmai perduodami ne tik iš kartos į kartą, bet ir iš vienos šalies į kitą, per tetų liniją. Gal ir aš kada išmokysiu kažko savo dukterėčią ar sūnėną?

O kol dukterėčios ir sūnėnai dar nesisukioja aplink virtuvėje, gaminu draugams.

Ingridientai:

  • 200 g kartaus šokolado
  • 200 ml indelis grietinėlės
  • 5 kiaušiniai
  • vanilinis cukrus

Procesas:

Šokoladą ištirpinkite šilto vandens vonelėje.

Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir išsukite su ~šaukštu vanilinio cukraus.
Tegu baltymai tuo tarpu pabūna šaldytuve, nes atvėsę geriau plakasi.
Į ištirpintą ir jau kiek atvėsusi šokoladą iš lėto supilkite trynius ir išmaišykite.
Išplakite grietinėlę ir įmaišykite į šokolado ir trynių masę.

Galiausiai – iki standžių putų išplakite baltymus ir atsargiai įmaišykite į šokolado kremą iki gausite purią šokolado putą.

 Dėkite į vieną didelį gražų indą arba į mažus kiekvienam smaližiui atskirai.

Meringos lasagne arba tiesiog naminė lazanija

Kaip ir dauguma mano receptų, šis turėtų prasidėti sakiniu apie Vokietiją, tetos Ievos lazaniją ir kaip ji atkeliavo į mano virtuvę Lietuvoje. Bet pasiliksiu tą visą pasakojimą kitam kartui, nes tokių receptų ne vienas:)

Visgi lazanija tikrai buvo dažnas patiekalas – pirmąsias gaminome namuose su sese, paskui ilgą laiką ja vaišindavau draugus per vakarėlius. Man patinka viskas tas ruošimasis, lėtas bechamel’io maišymas, kvapas vyno, užpilto ant mėsos, o tada sluoksniavimas, nulaužiant lazanijos lakštų kampukus, kad geriau susidėtų į kepimo firmą. Ilgą laiką nebuvau jos gaminusi, o viešose vietose neužsisakau, tada vieną dieną aną savaitę, išgirdusi žodį lazaniją,  pusę dienos nebegalėjau galvoti apie nieką kitą ir vakare jau vėl mėgavausi visu procesu, o tada ir skoniu. 

Mėsingasis sluoksnis:

  • 1 svogūnas
  • Pora skiltelių česnako
  • 4-5 morkos (~200 g)
  • 200 g saliero gumbo
  • Sviesto kepimui
  • 500 g geros maltos jautienos
  • Druskos, pipirų
  • 1 kupinas šaukštas pomidorų pastos
  • 100 ml sauso raudono vyno
  • Lauro lapas
  • Žiupsnis cukraus
  • 2 skardinės pomidorų savo sultyse (be odelė)
  • Raudonėlio

Béchamel’io (bešamelio:) padažui:

  • 50 g sviesto
  • 50 g miltų
  • 700 ml pieno
  • 100 g Parmezano ar kito kieto sūrio, kad ir Džiugo
  • šviežiai tarkuoto muskato riešuto

Ir dar: 

  • Lazanijos lakštų
  • Mažų pomidoriukų
  • 2 pakeliai mocarelos
  • arba tiesiog parmezano pabarstymui

Morkas, salierą, svogūną ir česnaką nulupame ir smulkiai supjaustome o tada kepame ant vidutinės ugnies, ~10 min, keptuvėje ištirpinę gerą šaukštą sviesto.

Tada išimame iš keptuvės ir atidedam į šalį iki paruošime mėsą.

Maltą jautieną kepame gerai įkaitintoje keptuvėje ant alyvuogių aliejaus iki gražiai apkepa. Kol kepą vis pamaišykite, kad nebūtų “sušokusių” gabalų. Tada paskaninkite druska ir pipirais.

Sudėkite pomidorų pastą, permaišykite ir pakepkite apie porą minučių, o tada supilkite vyną ir dar 5 minutes pakepkite ant karštos ugnies. Skaniai kvepia, ar ne?:)

Įmaišykite pakeptas daržoves, įmeskite lauro lapą, ir supilkite pomidorus savo sultyse. Viską troškinkite bent 15 min ant vidutinės ugnies, kol skystis nugaruos. Pomidorus, kurie nesusitroškins, pasmulkinkite mentele. Jei reikia dar paskaninkite druska ir pipirais, žiupsneliu cukraus, galite įmaišyti ir susmulkintų raudonėlio lapelių (ar džiovinto raudonėlio)

Béchamel’is

Puode ištirpinkite sviestą ir į jį įmaišykite miltus. Gerai įmaišykite, ne šiaip, kad abi dalys susilietų į vieną masę ir nebūtų kokių pabirų miltų ar jų sankaupų:) Man atrodo, geriausia maišyti kokiu mediniu šaukštu.

Sumažinkite karštį iki vidutinio ar kiek mažesnio (~4 iš 9) ir įpilkite šiek tiek pieno ir sumaišykite vėl. Ir taip vis pamaišydami po truputį jį supilkite. Tik nepilkite viso iš karto, nes gausis pienas su plaukiojančiais miltų gabaliukais. Aš toliau maišau mediniu šaukštu, bet galite naudoti ir plakimo įrankį (tą rankinį, ne mikserį) – tada tikrai turėtų pavykti išvengti miltų sušokimo ir gauti vientisą kremišką padažą.

Kaitinant padažas vis tirštėja, todėl pamaišykite, kad neimtų svilti. Sudėkite tarkuotą parmezaną, įtarkuokite šiek tiek muskato, pasūdykite ir įmalkite šiek tiek pipirų.

Lazanija

Įkaitinkite orkaitę iki 180°C.

Kepimo skardos dugną patepkite sviestu ir paskirstrykite kelis šaukštus bešamelio – taip išvengsite apatinių lazanijos lakštų sausumo.
Dabar geroji dalis – sluoksniavimas:)

Lazanijos lakštai – mėsa – bešamelis

Lazanijos lakštai – mėsa – bešamelis

Jei užtenka ingridientų, galite padaryt tą patį ir dar vieną kartą, jei ne –  paskutinis sluoksnis yra lazanijos lakštai ir bešamelis.
Bešamelis turėtų gerai padengti visus viršutinius lakštus, vėlgi, kad nebūtų sausa.Taip pat, aš lazanijos lakštų vieno ant kito nededu, o dėlioju greta, jei reikia perlaužiu, tam kad nebūtų per daug “tešlos”(geriau daugiau mėsos:)). Iš bėdos susiliečiančias vietas patepkite padažu, kad nebūtų sausa.

Pabarstykite parmezanu ir kepkite apie 40-60 min.

arba

šiek tiek pakepę, po kokių 10 min, sudėliokite ant viršaus griežinėliais supjaustytą mocarelą, pomidoriukus ir kepkite  toliau..

Jei atrodys, kad per greit skrunda, uždenkite kepimo popieriumi ar folija.

O jei nekeps, galite pridėlioti mažų gabaliukų sviesto.

Iškepusią lazaniją prieš patiekdami dar palikite pasiilsėti ~10 min ir tada jau pjaustykite.