Kur eiti su mažyliu?

Vilniuje tiek kavinių, hipsteriškų gastrobar‘ų ir prašmatnių restoranų. Jei tik žinai ko nori, arba ko nenori, gali išsirinkti. O kai žinai, kad tavo kompanijoje bus koks mažylis, kurį reikės pamaitinti ir pervystyti, kuriam norėsis paropinėti, kur tada?

Kol nesusiduri, nesusimąstai, kad situacija tampa daug sudėtingesnė nei maisto kilmė ir kokybė, aptarnavimas ar vieta mieste. Galvoje ima švilpti skersvėjai.  Tada skambini visur iš eilės ir pirmas klausimas, kurį užduodi yra ne  “ar turite  laisvą staliuką?”, bet “ar turite vaikišką kėdutę?”.

Dabar dauguma kavinių lankytojų jauni ir nepriklausomi, bet juk dauguma vis vien anksčiau ar vėliau susilaukia mažiukų, o išeiti įpratus ir toliau norisi. Ir ne vien į Akropolį ar Go9, kur mamoms įrengti kambariukai ir vystymui, ir maitinimui.

Kava kaip kava, o kur vakarieniauti? Kur pasodinti mažiuką ir pamaitinti? O kuo jam, jau kiek paaugusiam, užsiimti, kol tėvai su draugais šnekučiuojasi?

Taigi pradedu pildyti sąrašiuką, ką atrandame su sese ir Joriu Antanu:) Galbūt pravers ir tiems, kam vaikų kompanijos nesinori ir tomis dienomis kai svetimi šaukiantys mažieji svečiai ne visada malonūs ausiai.

 

Popiečio kava

Atostogos  – labai draugiškai nusiteikusios merginos padėjo, kuo galėjo. Kol mes gėrėme kavą ir skanavome pyragaičius, Joris sukirto savo tyrelę ir galėjo paropinėti specialiai vaikučiams skirtame kampelyje (tik mažiukus reikia saugoti, kad nesuvalgytų lego detalių)

Pinavija – tikriausiai visi Vilniaus tėveliai šitą vietą jau seniai žino, ne tik dėl vaikų žaidimų erdvės, bet ir dėl vystymo stalo leliukams. Ir tikrai puikus sprendimas neužimantis daug vietos

 

Vakarienės

Kol Joris Antanas lankėsi Vilniuje, turėjome šiokią tokią šeimos šventę ir norėjome pavakarieniauti mieste. Taigi prabangios vietos, kur vaikai nepageidaujami atkrenta, kaip ir dauguma paprastų bariukų. Taigi ieškodama vietos apklausiau gan daug gastronominių vietų ir pateikiu čia sąrašiuką tų, kurios priima mažus lankytojus ir noriai juos sodina prie bendro stalo augindami ateities klientus.

Sąrašiukas, tų kurie bent jau turi kėdutes, vadinasi ir su vaikais priima, čia:

Su vaikų kampeliais ir kitaip tinkami judresniems ir didesniems vaikams:

 

 

 

Beigelistai ir minčių galia

“jis nusišypsos, taip kaip nusišypso žmogus,  netikėtai sutikęs seniai matytą artimą draugą, iš tolo pamatęs ateinantį ilgai  ir nekantriai lauktą žmogų. Tarsi pažinęs mane galbūt irgi iš šypsenos, o gal iš susivėlusių plaukų, arba chačiapurio ar ledų rankoje. Lyg mes jau būtume pažįstami. Ir nebus keista pradėti kalbėti. O gal mes jau pažįstami tik to nežinom:)

Ir įsivaizduoju, kad susitiksime vietoje, susijusioje su gastronomija, galbūt maximoje  prie kasos šypsosimės viens kitam, o gal imsime aptarinėti asortimentą daržovių skyriaus, o gal pakeliui į turgų, gali būti netgi restoranėlis, o gal indų parduotuvė. Nes jis vertins tuos pačius dalykus kaip ir aš.”

Taip rašiau Šarūnei pernai vasario pradžioje. O tada vieną kovo šeštadienį turguje susipažinau su vyru, kurį jau pažinojau.  Netgi turime bendrą nuotrauką, kur sėdžiu jam ant kelių. Prieš kokius 27 metus Vievyje:) Neįtikėtina, kiek  daug galios turi mintys ir įsivaizdavimai!  Ir kai tai suvoki viskas  gyvenime tampa kažkaip labai paprasta, su šypsena ir lyg nušvitę, tarsi filme ir kartu taip savaime suprantama ir tikra.

Tąkart turguje ieškojau Halės bistro, kur paskui su Sauliuku, dar nežinodami, kad jau esame pažįstami gėrėme mėtų arbatą ir dalinomės beigelį. Per metus beigeliai išpopuliarėjo, atsidarė beigelių krautuvėlė, halės bistro tapo beigelistais, ir patys beigeliai labai paskanėjo.

Rekomenduoju apsilankyti ir išbandyti. Ir kuo daugiau svajoti ir galvoti kuo geresnius dalykus kad jie jūsų gyvenime virstų tikrove:) Nes nuostabu, kad galime norėti, svajoti, ir žinoti, kad tai ko norime ir įvyksta, ir būna taip, kaip mums geriausia!

 

Apie meilę. Visokią, net ir keistą, bet visada tikrą @StrangeLove

Spalis prasidėjo visomis meilės spalvomis. Saulėtos popietės, skirtos romantiškai vaikščioti po parkus atsisagsčius paltą, ir šalti vakarai, kuriuos gali panaudoti kaip pretekstą prisiglausti, stebuklingi sekmadieniai, kai gimsta Dievo siųsti vaikai ir šampano diena, kai taurėje kylant bubuliukams labiausiai myli vaikystės draugę, ir StrangeLove, kur ne tik kava, bet ir visa kita yra su meile.

Užsukume čia po šampano dienos užkąsti, o gavosi vakaro karūnavimas. Ir manęs galite neklausyti, nes aš juos tiesiog myliu, bet Barborai ir Calixte buvo pirmas kartas, ir visi komplimentai buvo iš jų.

Barbora buvo sužavėta sriubos, o man – ožkos sūris su mangų kepurėle – kaip vasaros prisiminimas ir geriau už bet kokį desertą.

Toliau –  vyrui kavoje brandintas jautienos steikas, tirpstantis burnoje , o mums kiauliena ir jautienos dešrelės. Truputis vyno, dar daugiau juoko ir kalbų.. Nuostabi aptarnaujanti mergaitė -kalbanti prancūziškai, nuoširdžiai pasakojanti apie viską, ką galime paragauti. Nes tikiu irgi dirba su meile.

Bet be deserto vakaro pabaigti negalima. Ir štai ji – cannelle, taip pradžiuginusi mano meilę

.Nuotraukos  visos  prietemoje, bet manau matysite grožį, o skonį reikia pajusti;) kaip ir su meile – visi žinome, kad ji yra gerai, bet žinoti neužtenka – reikia mylėti!

 

 

Vingio istorijos. Parke labai gerai

Vakar pasakiau Šarūnei – nesigailiu nei vieno dalyko savo gyvenime. Nesigailiu nei nesusiklosčiusių santykių, nei atidėtų darbų, nei to, kad kartais po smagaus vakarėlio skauda galvą, nei ašarų, nieko. Nes čia viskas mano gyvenimas, mano istorija, kurią kuriu pati, pasirenku, prisišaukiu, ar gaunu tam, kad kažko išmokčiau.

Ir štai vėl stoviu ant apsisprendimų slenksčio, dvejoju, bet kartu suvokiu, kad jau žinau, ką turiu daryti, nes taip sako širdis, tik protas vis bando  rasti dalykų, kurie sulaikytų, stabdytų. Tad vaikščiojome po parką ir atleidinėjome tuos stabdžius, ribojančias mintis, kai norisi viską sukontroliuoti, kai pasąmoningai ieškome pritarimo, o gal nepritarimo mūsų pasirinktam keliui, kad galbūt nereikėtų juo eiti…

Ir taip jau kiek sušalusios ir išalkusios, bet laimingos, kai per visą parką galėjome šaukti TAIP TAIP TAIP, priėjome Vingio Istorijas. Kažkieno sukurta jo ar jos gyvenimo istorijos dalis kitapus Vingio parko estrados.

O čia – nuostabi padavėja. Švytinti. Miela. Ir labai graži. Tarsi paskutinis jau nusileidusios saulės spindulėlis užsilikęs žemėje.

Taip smagu sėdėti lauke ir džiaugtis šiltu vakaru, nesvarbu, kas įsisukus į pleduką. Užsisakome sriubos. Meniu pritaikytas saulėtoms dienos todėl 2 ir 3 sriubų gaivios ir šaltos, o mes gauname po dubenėlį chili con carne maloniai šildo iš vidaus, o šalia jos patiekti saulėgrąžų daigai primena kad visgi jau pavasaris, o gal ir vasara;) Ir netikėtai skani duona su pesto. Nepavyko jos nesuvalgyti:)

Toliau šilti užkandžiai (matyt tikrai buvome sušalusios). Paprašome vištienos sparnelių ir springrolls’ų su daržovėmis. Ir štai žavingoje padavėja atneša mums juodą lentelę su dviem dailiais metaliniais indeliais, išmargintais mėlynėmis.

Kas čia per keisti springrolls’ai? Labiau panašu į kalmarus ar svogūnus tešloje, bet ai, skanu, koks skirtumas… Ypač kai TOKIE skanūs vištienos sparneliai. Tikrai skaniausi mano iki šiol ragauti. Tikrai ne tokie kaip visur, saldžiarūgščiai aštrūs. Ir nežinau kaip apibūdinti tą skonį. Kone šokoladas. O šokoladas tai meilė:)

Ir tada – dar vienas indelis su dangteliu. Nesuprantame, kodėl, nes lyg daugiau nieko ir neprašėme. Pasirodo, springrolls’ai. Užsisakėme. Visi gauname tai ką užsisakėme, tik tarp tų užsakymų būna ir gyvenimo dovanų, svarbu jas pastebėti.

Manau ir šita vieta yra dovana Vingio parkui. Faina, kad turėsime ne tik lakštingalą su savo giesmėmis, bet ir naujų, nuostabių istorijų. Jau laukiu kito karto parke – sako, picos jų labai skanios ir taip būtų skanu ją valgyti žiūrint iį visus tuos gražius sportuojančius žmones:)

Kai norisi vakarieniauti ne namie

Kolegės paskatinta bandau suvienodinti FB ir blogo turinį ir čia pateikti kai kurių man patikusių vietų Vilniuje sąrašiuką. O  ir pačiai bus patogu kartais prisiminti, kur patiko ir seniai bebuvau. Tikiuosi ir Jūs rasite kažką naudingo, naujo ir džiuginančio:)

Kava 

Kavinukės, bistro ir užkandinės

  • Holigans –Eat good be good, jie sako. Ir man atrodo, kad tai veikia. Jau antrą kartą įsitikinu, kad ši vieta ypatinga – tartum čia visada šviestų saulė. Dirbantys žmonės laimingi. Svečiai irgi. Nes klientas žodis čoa netingam tikrai gali jaustis kaip svečias. O maistas kaip namie – tikras ir grynas:) Ir  su meile♡
  • Pinavija
  • PlusPlusPlus – užkandžiai ir gėrimai, geromis kainomis:)
  • Donut LAB – spurgytės (vartokite saikingai:)
  • Jogurtainė  – belgiški vafliai ir šaldytas jogurtas
  • Boulangerie Thierry
  • Thierry_kepykla
  • Beigelistai – beigelsai Halės turguje, literatų g., užupyje.
  • Chačapuri – skaniausi valgyti tiesiog gatvėje iš popierinio maišelio
  • Pitarija “Fire Place” – oi kaip man ten patiko, tos vietnamieškos šviežios pitos (tik atkreiptike dėmesį į darbo laiką – vakare po darbo gali ir nespėti)

 

Restoranai ir restoranėliai

 

Meksika
 Italija
 Burgeriai ir pan.

 

Bariukai

Vynas, kokteliai ir kiti:

Linksmybės:

 

KITUR

Kaunas

  • Moksha – tinka ir veganams, kariai, masala ir pan. skanumynai
  • Kavinė Kultūra –   labai kitos baras, prie galerijos, gražūs ir skirtingi žmonės, neįpareigojanti aplinka. Panašaus Vilniuje nesugalvojau
  • Movido

Klaipėda

Berlin
Viskas aprašyta  atskirai, nes Berlynas to vertas:) , rasite pvz.:

Riga

Liublin

London

Kur neičiau?:) Žadėjau apie tai nerašyti, bet būna kartais vietų, kurios nepatinka.
Nepatiko Gunther stub , nes kaina ir kokybė neatitiko ir tas santykis can can picoj man pasirodė gerensis:) gal tik tą vieną kartą taip buvo, bet antro nebesinori:) O ir vieta, maty ne be reikalo, neišsilaikė.