Vegetariškas baklažanų plovas

Per Velykas man atrodo atidirbau:) niekaip neišmokstu prašyti pagalbos ar deleguoti darbų namiškiams, ir pailsėti irgi nelabai moku arbabet buvo gera, nes šeima svarbiausia, ir man patinka, kai jie laimingi, kai aplink juos gražu, ir kai maistas mano jiems skanus.

Velykų išvakarės ir mėsos valgyti nei galima, nei norisi. O dar kaime, kur gaminti įmantybes irgi nėra nei noro, nei sąlygų. Užtat plovas kaime visada tinka.

Ko reikia? (4 asmenims)

  • Sauja juodgrūdės
  • Kelios morkos
  • didelis baklažanas
  • didelis svogūnas
  • Kalendros
  • Petražolių (nebūtina)
  • Čili pipiras
  • 300 g ryžių
  • Smulkiai pjaustytas didelis pomidoras (ar 2-3 mažesni)

Kas gavosi?

Gavosi tikrai neblogas pasninko plovas su baklažanais, juodgrūdėle ir kalendra šeimynai kaime laukiant prisikėlimo ir Velykų!

Pirmiausia pasiruošiau baklažanus – supjausčiau riekelėmis išdėliojau ant popieriumi išklotos skardos ir apkepiau orkaitėje. Kai viena pusė tapo rusva, apverčiau.

Iškepusius ir atvėsusius baklažanus supjausčiau riekelėmis ir atidėjau į šalį – jų reikės pačioje pabaigoje.

Kol baklažanai buvo orkaitėje, troškintuve apkepiau svogūnus. Kai jie suminkštėjo, sudėjau morkas ir toliau kepiau. Paskaninau druska, pipirais, kuminu.

Ryžius kaip ir tikram plovui svarbu perplauti kelis kartus nupilant vandenį. Vanduo galiausiai turėtų tapti skaidresnis, ne toks baltas. Perplautus ryžius sudėkite į troškintuvą ir užpilkite verdančiu vandeliu, ne per gausiai, nes geriau vėliau įpilti dar, nei turėti ryžių košę. Uždenkite ir palikite ant mažos ugnies virti.

Tuo tarpu galite pasiruošti pomidorus. Pirmiausia užpilkite juos verdančiu vandeniu, kad galėtumėte nuimti odeles, o tada supjaustykite smulkiai.

Kai ryžiai jau bus įkandami, sudėkit baklažanus ir pomidorus, pabarstrykite juodrūdėle, jei reikia dar pagardinkite prieskoniais ar įpilkite daugiau vandens ir palikite dar pabūti.

Patiekite gausiai pabarstę kalendra ir petražolėmis (jei norite)

 

 

 

 

 

Totoriška puota pas Nemėžio totorius

Kovo 20 švenčiame tėvelio gimtadienį. Pradinis planas buvo jauki ir kokybiška vakarienė namie su kokiu premium jautienos kepsiu iš SteakSupply ir taure gero vyno šeimos rate. O gavosi totoriška popietė su būriu draugų Nemėžyje.

Rūta savo kanalais sužinojo apie galimybę apsilankyti Nemėžio totorių bendruomenėje. Kur yra Nemėžis iki šiol nebuvau net susimąsčiusi. Asocijavosi su Nevėžiu ir galvojau kad toli, o pasirodo visai prie pat Vilniaus. Čia surinkęs bent 15 žmonių kompaniją (nes maisto kiekis tikriausiai 30-čiai ir daugiau:) gali susiderinti laiką ir meniu ir atvykti paragauti tradicinių totoriškų valgių. Ir tai dar ne viskas – bendruomenės pirmininkas Tairas labai noriai dalijasi vieniems girdėtais, o kitiems visai nežinomais istoriniais faktais, pasakoja apie totorių gyvenimu tada prie Vytauto ir dabar. Be to, galima apsilankyti mečetėje ar pasikalbėti su imamu, jei tik Jums įdomu ir turite klausimų.

Taigi sugalvojome šią pramogą susiorganizuoti tam kovo 20 sekmadieniui.Namuose toliau prie tėvelio kalbame apie ramų šventimą, ir pasivaišinimą tortu jei kas ateis į svečius, o tuo tarpu slapta organizuojame draugus atvykti į Nemėžį būtent per tėvelio gimtadienį.

Sekmadienį pusryčiaujant pasiūliau visiems važiuoti pasivaikščioti į naują parką kažkur prie Nemėžio, apie kurį neva sužinojau iš buvusios kolegės, ir paskui išgerti kavos ten esančioje kavinėje. Tėvelis jau pripratęs, kad jei namie moterys nusprendė, nelabai ką ir be pakeisi, o kaip sakydavo mano kolegė ir mokytoja Jūratė – kai negali pakeisti, belieka mėgautis. Žodžiu – puošiamės ir važiuojame “į parką”. Draugai susirinko kiek anksčiau, tad tėveliui tikrai buvo staigmena, kai Nemėžyje visai netikėtai pamatė mečetę, o prie mečetės –  besiburiuojant gal 15 draugų. Staigmena pavyko ir tėveliui patiko! Ir ne tik jam, bet ir mums visiems – apsilankymas, maistas ir  pirmininko Tairo pasakojimai.

Kaip jau esu ne kartą rašiusi, tėveliui geriausias maistas yra sriuba (na, ir lašiniai:)). Taigi savo totorišką puotą pradėjome būtent nuo sriubos ir kibinų. Sriuba maloniai aštri ir šildanti, o kibinai šiek tiek kitokie nei Trakų senosios kibininės ar karaimų. Forma lyg apvalesnė, o mėsos atrodo daugiau, nes jau nuo vieno sotu… o dar kai su sriuba:) Valgėme tuos kibinus su kapota vištiena ir sunkiai galėjome atskirti, kas tai per mėsa – tikrai, kad ne kiauliena, faktas:) bet ir vištiena, atrodė, ne tokia būna.

Po kibinų – plovas. Tikras – nesulipęs ir birus, su morkomis pjaustytomis šiaudeliais ir netgi barbariso (raugerškio) uogomis. BET JO KIEKIS!!! Kai atvykome, matėme kazano dydį lauke – sunku nupasakoti. Bet buvo ant stalo du kartus po pilną marmitą, ir, man atrodo, tai dar nebuvo viskas. Parsivežėme ir namo dar ir sau, ir draugams (taigi važiuodami patys nepamirškite įvairaus dydžio plastikinių indelių ir net stiklainių, jei norėsite parsivežti ir sriubos). Kaip ir pas uzbekus, taip ir totorišką plovą geriausia valgyti šaukštu. Net kai pirmadienį nusinešiau į darbą laikiausi šios taisyklės ir net pagalvojau, kad vieną dieną gal po truputį išgaruos tas mano užsispyrimas, jog visada turi būti “peilis ir šakutė”.

Gal jau užteks? Nes plovas toks skanus ir tiek jo daug, kad daugelis iš mūsų įsidėjo dar… O Tairas jau klausia, kada norėsime koldūnų:) Sutariama pertraukėlę ir tuo tarpu kalbamės su imamu apie islamą, koraną ir kitus religinius dalykus. Atrodo, turėtų būti sudėtinga tema šviesoje dabartinės religinės nesantaikos, bet pokalbis labai paprastas ir nuoširdus. Viena įdomi mintis kilo iš pokalbio apie halal maistą ir kodėl negalima valgyti kiaulienos. Atsakymas paprastas – nes galima rasti visokių priežasčių arba jų neieškoti ir tiesiog pasitikėti, kad taip geriau mums. Taip pat, kaip pasitikime daktaro išrašytu receptu ir patarimu, taip galime pasitikėti ir dievu, nekeldami klausimo, kodėl vienaip, o ne kitaip.

Daug temų aptarėme ir galiausiai į stalą atkeliavo koldūnai. Kad nereikėtų spėlioti iš karto išsiaiškiname, kad įdaras iš avienos ir jautienos, o valgyti skaniausia su krienais ir šaukšteliu, nes taip “nepamesi” skysčio skanumo. O aš sakau, kad skaniausia valgyti rankomis. Tairas sutinka. Rankos geras įrankis, – sako jis, dar ir todėl, kad parodo mums maisto temperatūrą – jeigu galime paimti ranka, vadinasi nenusiplikysime.

Ir koldūnai, man regis, iki šio momento nukonkuruoja visus patiekalus. Ne dėl to, kad kiti buvo prasti, bet dėl to, kad seniai nevalgėme jų tokių skanių. Gera žinia, galima užsisakyti ir nusipirkti ir šaldytų…. mmm, rašau ir jau galvoju, kada čia jiems kokią progą ištaikius:)

Viskas, dabar jau tikrai visi sotūs galės ramiai pasninkauti paskutinę savaitę iki Velykų. Bet neatrodo, kad būtume apsunkę. Manau dėl to, kad maistas tikrai kokybiškas ir grynas, nėra jokių nenatūralių prieskonių ar skonio stipriklių. Na, o todėl kad neapsunkę galime leisti sau dar ir gabaliuką šimtalapio. Ir galiu drąsiai pasakyti tai yra geriausias mano KADA NORS valgytas šimtalapis . Žinote, kaip smaližiai pjauna šimtalapį, kai riekė viršuje siauresnė o į apačią išplatėja, nes ten susikaupęs visa medaus ir sviesto karamelė? Tai čia viskas šimtalapis toks tirštas – nėra sausos tešlos, kurios niekas nenori valgyti, ir aguonų daug.

Na va, dabar jau tikrai viskas ir čia jau buvo pabaiga mūsų beveik 4 valandų puotos. Pasirodo, puiks pietūs gali būti ir be vyno:) na, tiesa, po taurę putuko gimtadienio proga išgėrėme, bet tai tiek. Paskui visai gerai tiko ir arbata (galite, jei norite, atsivežti ir vandens, sultys ir cola manau netiktų:)

Kaina žmogui priklauso nuo to, ką užsisakysite, bet tai ką sumokėjome už mano parašytą kiekį galėtų būti vieno patiekalo  ar ne pačio brangiausio brunch’o kaina Vilniaus restorane.

Rekomenduoju LABAI ir pridedu kontaktus:

Nemėžio totorių bendruomenė

Totorių g.4, Nemėžio kaimas, Vilniaus r.

el.p.: nemeztatarcom@gmail.com

Nemėžio totorių bendruomenės pirmininkas – Tairas Kuznecovas

Uzbekiškas plovas su meile

Plovas man visų pirma asocijuojasi su kaimo sodyba Kukoriškėje, su ilgais vasaros vakarais, kai jau sutemus „kioske“ (taip vadiname savo pavėsine:) netyla lietuviškos patriotiškos ir meilės dainos, su žvaigždėmis danguje ir žiogų čirpimu, ir pokalbiais sustojus aplink laužą, kur puode gimsta kažkas ypatingo.

…..ar ir Jūs jau taip pat laukiate vasaros?

Kaime matyt pirmą kartą ir paragavau plovo, kuris buvo panašus į tikrą ir nepriminė to iš vaikystės, kurį duodavo per pietus mokyklos valgykloje. Už plovo virimą ant laužo Kukoriškėje būdavo atsakingas Šarūnas, iš kurio ir išmokau proporciją, kad mėsos, ryžių, svogūnų ir morkų reikia lygiom dalim, kad plove privalomos pilnos galvos česnako, ir kad ryžių nereikia maišyti. Ir tikrai skaniai gaudavosi kiek dariau pati draugams ar kolegoms. Visgi iš naujo kolegos Vladimiro, tikro plovo specialisto, sužinojau dar daugiau taisyklių. Jis pasidalino su manimi vieno rusų autoriaus tekstu apie plovą, kur yra  dar daugiau būtinų dalykų ir dar daugiau “negalima”. Žinoma, juos galima pateikti kaip teiginius ir patarimus, o ne draudimus, bet galiausiai ne taip svarbu, jei galutinis tikslas teigiamas:)

Ir štai ilgą saulėtą savaitgalį kaime džiaugiamės sniegu ir saule, tarsi kalnų kurorte, ir bandau išvirti geresnį plovą, pagal tikro plovo instrukcijas ir svarbiausia su meilės burtais*

Pradinė proporcija turėjo būti tokia:

  • 1 kg morkų
  • 2-3 svogūnai
  • 1 kg ryžių
  • 1 kg avienos
  • Pora česnako galvų
  • Pora čili pipirų
  • ~300 g gramų lašinių arba panašiai alyvuogių aliejaus.
  • Kumino
  • Druskos

Pirmiausia viską pasiruošiame:

Morkas nulupame, ir gink Dieve, ne tarkuojame, o pjaustome šiaudeliais, maždaug 3 mm storio. Čia yra vienas iš esminių tikro plovo triukų. Jie sako, jie žino, tad pjaustau. Tik atsargiai, nes mano pjaustymas vėl baigėsi virtuvine trauma dėl peilių:) Bet žiūriu pozityviai, ir priskiriu tai vienam iš meilės burtų, kad tik veiktų!

Svogūnus supjaustome žiedeliais.

Ryžiai. Turi būti kokybiški, ilgagrūdžiai, ne plikyti. Perplaukite juos drungnu vandeniu, keletą sykių, tol kol vanduo permaišius bus kone skaidrus. Nenaudokite šalto vandens, nes jis net gerus ryžius gali sugadinti ir jie nuo šalčio suskeldės, o verdant gausis ryžių atplaišų, o ne ryžių plovas. Ryžius palikite paskutinio plovimo vandenyje, kad nedžiūtų, iki reikės sudėti juos į puodą.

Mėsą pjaustykite 1,5cm gabaliukais.

Dabar jau galima pradėti gaminti:

Jeigu naudosite lašinukus, pakepkite juos, o tada išimkite iš puodo.

Jei naudojate alyvuogių aliejų, jame iki pajuodavimo iškepkite vieną nuluptą, bet nepjaustytą svogūną. Pirmą kartą tokį burtą perskaičiau, bet sako, kad jis pašalina galimą specifinį aliejaus skonį ir galiausiai leidžia mėgautis „grynu“ plovu. Aš gaminau be spirgučių, o su aliejum, ir tas svogūno variantas gerai suveikė.

Į įkaitusius riebalus sudedame svogūnus ir gerai kepame ant didelės ugnies, kad iš jų išgaruotų visas skystis. Antraip sudėjus mėsą ji ne keps, o troškinsis. O mes juk to nenorime.

Į iškepusius svogūnus sudėkite mėsą ir apkepkite gerai, kad apskrustų.

Tada sudėkite morkas, permaišykite atsargiai, ir pakepkite apie 15 minučių. Įpilkite šiek tiek kumino. Morkos turi būti minkštos, o namuose pasklisti plovo kvapas. Jei dar ne, pakepkite ilgiau;)

20160507_194139

Užpilkite verdančiu vandeniu (maždaug per pirštą virš mėsos), sudėkite neluptus česnakus (nuimkite tik tuos sausus viršutinius lapus), čili pipirus ir palikite, tegu troškinasi.  Po 40 min ar valandos įdėkite druskos gerą šauštą ar net daugiau. Turi būti kiek per sūru, mat sūrimą skystis atiduos ryžiams. Šitas plovo pagrindas vadinamas zirvak’u.

Nuo ryžių nupilkite vandenį, kuriame jie mirko ir tolygiau kiaurasamčiu sudėkite juos į duodą. Atsargiai ir su meile;) Jokiais būdais nemaišykite! Užpilkite dar apie litrą vandens, kad būtų apsemti ryžiai, tik ne per daug, ir stipriai stipriai užkaitinkite, kad užvirtų ir šonuose imtų burbuliuoti, galite net uždengti. Taip visi riebalai buvę apačioje pakylą aukštyn, apgaubdami kiekvieną ryželį.

Vandens svarbu nepadauginti, tad geriau pilkite mažesniais kiekiais. Jei pastebėsite, kad ryžiai vis dar per kieti, įpilkite dar šiek tiek vandens, tik atsargiai, po pusę ketvirtį stiklinės. Jei visgi padauginsite, teks daryti skyles, kad jis išgaruotų.

Kai užvirs, tada jau sumažinkite ugnį, pabarstykite kumino ir  leiskite plovui lėta baigti virti. Tai turėtų užtrukti apie 20 – 30 min.

Atidenkite, suraskite česnakus ir pipirus, išimkite į atskirą lėkštę, kad jų nesutrupintumėte ir tik dabar jau galima permaišyti.

Sako, valgyti reikia su šaukštu arba rankomis. Net man, peilių ir šakučių mėgėjai prie plovo šie variantai tinka.

Beje, apie barbariso uogas – jos dažnai būna tradiciniame plove, bet, kaip sako instrukcija, – “ne tame tikro plovo esmė”:)

Galiausia svarbiausia, kad darėte su meile!

*Gaminau vasario 14 dieną, todėl su daug meilės, galvodama apie mylimus, mylėtus ir mylėsimus žmones, svarbu, kad mėgtų plovą:)