Atrodo, kad oras paskutinėmis dienomis  neapsisprendžia, ar jau ruduo, ar dar tik benueinanti vasara.  Gal ir geriau, kad lytų – būtų mažiau pagundų ir daugiau laiko baigti tvarkyti visas vasaros, na, ir rudens, gėrybes. Obuoliai niekaip nesibaigia, agurkai pamarinuoti, grybus džiovina tėvai, todėl man dabar atėjo laikas pomidorams.

Iš vaikystės be kepinių, labai ryškiai prisimenu du patiekalus, kuriuos gamindavau Pašilaičių virtuvėje su žalia siena – kažkokias ale prancūziškas bulves su svogūnais pagal receptą iš  žurnalo  “Pepė” ir makaronų interpretacijas bolognese tema, su malta mėsa, pomidorais, daržovėm. Kaip iš kokio filmo matau kaip pastarąjam patiekalui su tėveliu lupam svogūnus, kepam mėsytę, pjaustom paprikas ir šampinionus.  Ir tada galvojam kaip įdėti čili tiek, kad mamai nebūtų per aštru.

Ir va, įsivaizduoju, jei būtume turėję naminio pomidorų padažo būtų buvę viskas paprasčiau. Išvirei makaronus, atsidarei stiklainiuką, ir viskas. Ir nežinau, gerai ar blogai, kad neturėjom, bet bet kuriuo atveju, panaudojimo būdų naminiam pomidorų padažui tikrai galima rasti įvairių. Todėl surinkusi visus pomidorus nutariau pamėginti padaryti kažką  panaudojamo šaltos žiemos šiltoms vakarienėms.

Pirmas naminis pomidorų padažas

2.5 kg pomidorų

morka

paprika

3 svogūnai

česnakas, visa galvutė

1 čili pipiriukas

1 valg. šaukštas druskos

1 valg. šaukštas rudojo cukraus

sauja šviežių bazilikų lapų

truputį petražolių

keli lauro lapai

~200ml sidro (ar obuolių) actas

keli šaukštai alyvuogių aliejus

Dideliame puode ant nedidelio kiekio puode alvyvuogių aliejaus pakepiau 2 smulkiai pjaustytus svogūnus ir 3/4  česnako.

Likusius sutryniau blenderiu drauge su čili pipiru ir atidėjau į šalį.

Morką sutarkavau ir pakepti su svogūnais

Papriką nulupau skustuku skirtu bulvėms, supjausčiau ir taip pat sumečiau į puodą.

Kol viskas lengvai kepė ruošiau pomidorus.

Juos visų pirma reikia blanširuoti – tam, kad būtų lengviau nulupti.

Įpjauname X pomidoro viršūnėlėje, užpilame verdančiu vandeniu , traukiame, lupame, dedame ant lentelės, pjaustome kubeliais ir metame į puodą.

Į pomidorų padažą sudėjau likusius sutrintų čili, svogūnų ir česnako masę, druską, cukrų, kelis lauro lapus ir palikau virti ant lengvos ugnies iki padažas taps tirštas, nugaruos vanduo. Laikas priklauso nuo pomidorų sultingumo – man užtruko apie 2-3 valandas.

Pabaigoje sutryniau belderiu baziliko lapus, susmulkinau petražoles ir įmaišiau į padažą. Tai pat supyliau actą ir alyvuogių aliejų.

Paragauju….

Tie kas mane pažįsta, žino, kad be druskos man ne gyvenimas, todėl įdėjau jos šiek tiek daugiau ir pamaliau dar  pipiriukų. Čia jau kiekvienam pagal skonį:)

Visą pomidorų viralą sutryniau blenderiu kad būtų vientisesnis ir dar užkaitinau, kad į paruoštus stiklainius (iškaitintus verdančiu vandeniu) galėčiau sudėti karštą padažą. Dezinfektuotais dangeliais užsukau, palikau per naktį atvėsti, o ryte suklijavusi lipdukus-etiketes sudėjau į šaldytuvą.