Vaikystės vasarų didžioji dalis prabėgdavo Vievyje.  Prisimenu kelią į sodą kitapus plento ir palei bėgius, kur ravėdavom daržus ir per pietus gaudavom duonos ir kumpio, prisimenu kolorado vabalus ir šiukšlių mašiną, kurios visi laukdavo su kibirais, ir man būdavo kažkodėl gėda, nes kibiras buvo senas metalinis, o ne plastmasinis, dar prisimenu bažnyčios choro balkoną, kur ne laiku su pussesere Giedre uždainavom „Jėėėė“ (buvo kažkokie giesmė apie Jėzaus širdį, kur kas kažkiek laiko reikėdavo sustoti..), Diedukas į bažnyčią jau neidavo, todėl skaidydavo maldaknygę savo kambary sėdėdamas ant lovos prie lango. Kartais jis ten ką nors rašydavo – gal perrašinėjo savo eilėraščius, o gal prisiminimus. Aukštu žemiau gyveno mano pirmas įsimylėjimas, pirmas supratimas kad ne visada meilė būna su atsaku:) bet man patiko svajoti. Ir žaisti. Statydavom palapines iš pledų prie agrasto krūmo ir kriaušės, su ta pačia Giedre piešdavom pasakas arba siūdavom lėlėms rūbus (ji gražius, o aš tokius paprastus), o su jos broliu Šarūnu ryškiausias prisiminimas turbūt kaip darėm ledus iš baltųjų ir raudonųjų serbentų, o gal agrastų. Man regis nebuvo labai skanūs:) Užtat būdavo skanūs Bobutės lietiniai– prikepdavo jų mums pusryčiams ir mes, tokie gerai išsimiegoję, valgydavom juos dar lovoj, susukę į tūtelę ir dažydami riebiam sviesto ir grietinės padažiuke..

Gerai išsimiegojau ir aš sekmadienį po Šarūno vestuvių, pramiegodama antros dienos kopūstų sriubą. Tos vestuvės vėl sugrąžino mane į Vievį ir man visus prisiminimus. Faina vėl būti tose pačiose vietose ir kartu kažkaip gaila, nes kai Vievy man nebeliko pas ką važiuoti, kai užaugom ir susikūrėm savo draugų ratus, sunikom į mokslus ir darbus, bendravimas su pusbroliu tapo daug retesnis. Prisižadėjom atgaivinti, nes taip gera jausti, kad turi giminę, šeimą, šaknis..

Gal todėl ir tų lėtų, pramiegoto sekmadienio pusryčių norėjosi kaip vaikystėje. Bet apsistojau ne ties lietiniais, o ties vafliais, su ledais ir braškėm.

• 250 g miltų
• 250 g gazuoto mineralinio vandens
• pusė šaukšto sausų mielių
• 100 g lydyto sviesto
• žiupsnelis druskos
• 2 šaukštai rudojo cukraus
• 2 kiaušiniai + 1 papildomas baltymas
• priedai priklauso nuo to, ką mėgstate (ledai, uogos, uogienės, cukraus pudra, grietinėlė, jogurtas)

Miltus persijokite, suberkite į jų viduriuką sausas mieles ir po truputį pildami mineralinį maišykite.

Sumuškite 2 kiaušinių trynius, išmaišykite. Baltymus (2+1) palikite šaldytuve kiek atvėsti, nes taip lengviau plaksis.

Sviestą ištirpinkite, supilkite į jį cukrų ir viską sudėkite į tešlą. Sumaišykite.

Tuomet išplakite baltymus iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į  tešlą. Palikite ją pusvalandžiui pailsėti ir pakilti.

Tuo tarpu galite nuvažiuoti iki turgelio uogų arba pasiruošti stalą:)

Įkaitinkite vaflinę ir kepkite, riebalais tepti nereikia.

Valgykite taip kaip mėgstate, su tais kuriuos mylite, geriausia lauke ant pieveles, rankomis, tik saugokite nuo mylimų katinukų:)