Quiche su mangoldais ir pomidorais

…ar buvai sustojęs paklausyti kaip krenta lapai? dar tik patys pirmi, bet jau krenta… jie suteikia gatvėms rudeniško kvapo ir primena, kad žemė sukasi, kad vėl atėjo metas, kai teks pamiršti pievų ir šlapio asfalto kvapą. 
Geriausias oras – dargana. Ir lietus, vis dažniau drėkinantis akis… ir vejas, plaikstantis plaukus ir sujaukiantis mintis… Tai yra ruduo. Visai ne niūrus, tik šiek tiek melancholiškas ir labai romantiškas.

Vaikystėje su Barbora mėgdavome sakyti, kad ne pavasaris yra meilės metas, o ruduo. Gal dėl to tiek esu prirašiusi visokių tekstukų apie krentančius lapus, vėją plaukuse, saulės atokaitą.. ir iš tikro, gražus tas ruduo. Ir virtuvėje jis man patinka, nes yra tiek tikro maisto improvizacijoms:)

Šį kartą mangoldai ir pomidorai vietoj kokių salotų susimaišė su  kiaušiniais iš to pačio kaimo ir virto quiche’u:)

20160919_205327

Tešlai:

  • 125 g miltų (naudojau spelta viso grūdo šį kartą)
  • 2 valg.šaukštai krakmolo
  • 60 g sviesto
  • pusė arb.šaukštelio druskos
  • 2 valg.šaukštai vandens
  • 2 didelių kiaušinių tryniai

Įradui:

  • Mangoldų lapai
  • skiltelė česnako
  • keli pomidorai (3-4) pomidorai
  • druska, pipirai
  • žiupsnis raudonėlio
  • 300 ml grietinės (arba 175 ml grietinės ir 125 ml pieno)
  • 2 dideli kiaušiniai

Sumaišykite miltus, krakmolą ir sviestą iki trupinukų. Druską ištirpinkite vandenyje ir sudėkite į miltus. Taip pat ir kiaušinių trynius. Suminkykite tešlą ir palikite bent valandai šaldytuve (ar šaldiklyje) atvėsti.

Kol tešla šals, pasiruoškite įdarą. Mangoldus nuplaukite, supjaustykite ir apkepkite ant sviesto ar aliejaus su šiek tiek druskos ir česnako.

Norimo dydžio torto formos su nuimamais kraštais dugną išklokite popieriumi, o šonus aptepkite sviestu. Atvėsusią tešlą iškočiokite ir išklokite ja torto formą. Uždenkite popieriumi ar folija ir paberkite kažką sunkesnio (pupų, ryžių ar dar kokių ir kepkite apie 10 minučių  iki 200°C įkaitintoje orkaitėje.

Šalia ant grotelių ar kepimo skardos sudėkite pomidorus – kol keps tešla, pomidorai taip pat apkeps ir galėsite lengviau nulupti odeles.

Išimkite tešlą iš orkaitės, nuimkite foliją ar popierių su svoriu ir sudėkite ant tešlos mangoldus.

Pomidorus nulupkite, perpjaukite pusiau ir sudėkite ant mangoldų.

Kiaušinius išplakite su grietine (ir pienu), pasūdykite, įmalkite šiek tiek pipirų, įdėkite žiupsnį raudonėlio. Plakinį užpilkite ant mangoldų ir pomidorų ir kepkite viską orkaitėje apie 30 min., kol gražiai pagels.

Išimkite iš orkaitės, atsargiai nuimkite formos šonus ir galite pjaustyti :) 20160919_210133

Bulgur ir mangoldų salotos su greipfrutu

Vasaros antroje pusėje virtuvė vis dažniau nukrauta visokiom gėrybėm iš kaimo ir miško  – sodo uogos jau į pabaigą, uogienės išvirtos, prasideda burokėliai, šermukšniai, grybai, obuoliai, cukinijos. Sezoninė virtuvė, kaip dabar madinga:) Primena artėjant rudenį.

Šitos salotos – mano viena pirmųjų vakarienių, kuriai naudoju šių metų derlių – didžiulį pundą mangoldų iš kaimo ir pomidorus iš kiemo. Tai iš dalies improvizacija tų kur su lęšiais ir džiovintom slyvom arba kitų su papajom, bet man gal net geresnė:)

  • Glėbis mongoldų
  • 120 g bulgur kruopų
  • Greipfrutas
  • Pomidoriukai
  • 1 valg. šaukštas klevų sirupo
  • 2 valg. šaukštai vyno acto
  • 1 valg. šaukštai greipfruto sulčių
  • 1 valg. ypač tyro alyvuogių aliejaus
  • Druskos, pipirų

Kol ruošite mangoldus, užpilkite kruopas karštu vandeniu, kad išbrinktų. Šiek tiek pasūdykite.

Mangoldus nuplaukite ir kotelius išpjaukite kampu-strėlyte. Atidėkite. O lapus supjaustykite juostelėmis. Kotelius sumeskite į verdantį vandenį porai minučių. Vėliau sudėkite ir lapus dar minutei, kad suminkštėtų. Perkoškite viską ir palikite nuvarvėti.

Pomidorus perpjaukite per pusę ar į ketvirčius, priklausomai nuo jų dydžio.

Greipfrutą išdarinėkite –  nulupkite odeles ir suplėšykite į mažesnius gabaliukus.

Viską sumaišykite.

Iš klevų sirupo,  acto, alyvuogių aliejaus ir greipfruto sulčių sumaišykite užpilą, kuriuo užpilkite salotas.

IMG_20160810_220531

Obuolių plokštainis

Penktadienį daug Lietuvos biurų paskelbė pyragų dieną ir aukodami mamų unijai smaguriavo suneštus saldumynus. Bet gal tokie renginiai smagiau didelėse kompanijose. O mano kolektyvas mažokas – daug pyragų nesuvalgysi, o iš vieno dar ne pyragų diena.

Bet tą vieną aš iškepiau. Paprastą rudenišką su obuoliais. Tiesiog pasivaišinti po pietų. Nes aukoti galima ir ne tik specialios dienos proga, per Kalėdas, ar pervedant 2%, bet tada, kai norisi. Kad tik padėti norėtųsi dažniau.

Šitas obuolių pyragas – plokštainis iš mano Burda receptų knygos. Šiek tiek pagerintas į tešlą įpilant šiek tiek Cointreau.

O be Cointreau dar reikia:

  • 200 g svieto
  • 200 g cukraus
  • 275 g miltų
  • žiupsnelis druskos
  • 4 kiaušinių
  • vanilinio cukraus
  • obuolių
  • cukraus ir cinamono pabarstymui
  • cukraus pudros ir migdolų drožlių pabarstymui

Taigi, kol orkaitė bando įšilti iki 180°C laipsnių, išsukame sviestą su cukrumi. Po vieną sumušame kiaušinius, įmaišome miltus, druską ir gauname gražią geltoną tešlą.

Plonai išskirstome ją po didesnę kepimo skardą, išklotą sviestiniu popieriumi. Tai vienas sunkesnių darbų, bet aš pasikliaunu silikonine mentele, kurią vis drėkinu.

Obuolius nuplaukite pjaukite į keturias dalis, išimkite sėklytes ir supjaustykite plonomis skiltelėmis, kurias susmaigstykite į tešlą. Va taip:

Pagarstykite cukrumi ir cinamonu ir kepkite apie pusvalandį įkaitintoje orkaitėje

O tada jau atvėsusį pyragą padabinkite cukraus pudra ir migdolais ir duokite namiškiams arba darbiškiams.

Apie vakarienes

.. sėdžiu rudeniniame vėjuje saules atokaitoje ir klausau kaip krenta labai. dar tik patys pirmi, bet jau krenta, primindami, kad žemė sukasi, kad vėl atėjo metas, kai teks pamiršti pievų ir šlapio asfalto kvapą, ir kvėpuoti rudeniu. Paskutinis lapų šokis, kažko pabaiga, bet kartu toks tikrumo ir laisvės jausmas, buvimas čia ir dabar, sugrįžimas į save, ten kur namai, ten kur šilta, kur mylimi žmonės, kur yra vietos prie stalo.

Susirinkti prie stalo man yra ypatinga. Užaugau šeimoje su bendromis vakarienėmis ir pusryčiais, ir labai tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Mūsų savaitgalio pusryčiai trukdavo kelias valandas – su kiaušiniene, kavos gėrimu ir laikraščių skaitymu. Su sese net grįžusios vėlai po vakarėlių, atsikeldavome į šitą šventę.  Ir vakarienės. Neprisimenu, kad būtume valgę jas atskirai. Jos man iki šiol turi kažkokį itališką prieskonį, padarantį atskirus žmones šeima – kai susėdę už bendro stalo mokomės būti kartu, rasti bendrų temų, dalintis. Atrodo, net paprastos bulvės gali tapti skanesnės prie stalo su staltiese, taure vyno, pasiskaninimui padėtu buteliu gero aliejaus ir flor de sel.

Gyvent vienam kitaip. Regis, vieno valgomas maistas netenka pusės savo prasmės – mažiau polėkio gaminti, nėra dalijimosi džiaugsmo, o jau nekalbu apie pokalbius prie stalo. Tada belieka dažnai turėti svečių ir žinoti, kad vieną  dieną būsi su  žmogumi,  kuriam vakarienė ant  staltiese užkloto stalo bus tokia pati svarbi kaip ir tau.

Ruduo visada buvo meilės metas. Element of crime dainuoja “seit ich dich kenne mag ich es gerne, wenn der Winter kommt, dann wird’s früher dunkel” (nuo tada, kai tave pažįstu, man patinka, kai ateina žiema – tada anksčiau temsta) ir tikrai  – ta tamsa turi žavesio, išryškiną šviesą namuose. Tada geriausias oras tampa dargana. Ir lietus, vis dažniau drėkinantis akis, ir vejas, plaikstantis plaukus ir sujaukiantis mintis – viskas nebesvarbu, nes tai yra ruduo. Visai ne niūrus, tik šiek tiek melancholiškas ir labai romantiškas. Tinkantis vakarienėms namie su tais, kuriuos mylime.

 

 

 

 

 

 

Apie meilę. Visokią, net ir keistą, bet visada tikrą @StrangeLove

Spalis prasidėjo visomis meilės spalvomis. Saulėtos popietės, skirtos romantiškai vaikščioti po parkus atsisagsčius paltą, ir šalti vakarai, kuriuos gali panaudoti kaip pretekstą prisiglausti, stebuklingi sekmadieniai, kai gimsta Dievo siųsti vaikai ir šampano diena, kai taurėje kylant bubuliukams labiausiai myli vaikystės draugę, ir StrangeLove, kur ne tik kava, bet ir visa kita yra su meile.

Užsukume čia po šampano dienos užkąsti, o gavosi vakaro karūnavimas. Ir manęs galite neklausyti, nes aš juos tiesiog myliu, bet Barborai ir Calixte buvo pirmas kartas, ir visi komplimentai buvo iš jų.

Barbora buvo sužavėta sriubos, o man – ožkos sūris su mangų kepurėle – kaip vasaros prisiminimas ir geriau už bet kokį desertą.

Toliau –  vyrui kavoje brandintas jautienos steikas, tirpstantis burnoje , o mums kiauliena ir jautienos dešrelės. Truputis vyno, dar daugiau juoko ir kalbų.. Nuostabi aptarnaujanti mergaitė -kalbanti prancūziškai, nuoširdžiai pasakojanti apie viską, ką galime paragauti. Nes tikiu irgi dirba su meile.

Bet be deserto vakaro pabaigti negalima. Ir štai ji – cannelle, taip pradžiuginusi mano meilę

.Nuotraukos  visos  prietemoje, bet manau matysite grožį, o skonį reikia pajusti;) kaip ir su meile – visi žinome, kad ji yra gerai, bet žinoti neužtenka – reikia mylėti!