Šie metai,  o gal per juos sutikti žmonės, šiek tiek pakeitė mano požiūrį į maistą restoranuose, ir, nors vis dar labai mėgstu išeiti ir išbandyti naujas vietas, vis dažniau pagalvoju, kad neretai geriausia virtuvė yra namuose. Ir  tikrai ne dėl to, kad pati būčiau puiki kulinarė, toli gražu, gal labiau prie tų gerų namų šeimininkių:))

Bet kiek begalvoju, valgyti vidutinės kokybės maistą aukštomis kainomis įsivaizduojant kad tai labai prabangu neatrodo logiška, pigiai, skaniai ir dar jaukiai beveik nebūna, o vidutiniškai gerai tikrai galima pasigaminti namuose. Be to, čia  ir vynas geresnis už tą pačią kainą, ir niekada nebus blogas aptarnavimas.

Žodžiu, tapau baisiai išlepusi Meringa:), ir net iš toli atvykusius draugus kviečiu į svečius užuot išvedusi parodyti naujų vietų mieste.

Vieni paukščiai atėjus rudeniui išskrenda, o kiti – sugrįžta (*kregždės). Man  rudeniniai vėjai į Lietuvą atnešė vieną kregždutę, draugystė su kuria jau regis perkopė 20 metų.  Nesimatėme beveik metus ir kadangi tiek daug dalykų reikėjo aptarti ir išgvildenti, ketvirtadienio vakarą  nutarėme likti namuose ir bekalbant gaminti risotto su moliūgais (patiekti sezoninius produktus gi labai populiaru ir restoranuose:))

Kadangi nieko nesudeginome ir  nepervirėme  galima daryti išvadą, kad receptukas paprastas.

Ingridientai:

• 250 g risotto ryžių (arborio)
• 1 didelis svogūnas
• 3 skiltelės česnako
• šaukštas sviesto
• alyvuogių aliejau

• 1 stiklinė sauso balto vyno
• sultinio (naudojau naminį jautienos, skiestą vandeniu)

• ~500 g moliūgo (nežinau tiksliai, kiek sudėjau, tiek sudėjau;) nuluptas, supjaustytas kubeliais)
• 1 dėžutė rukolos
• 100 g tarkuoto džiugo ar kito kieto sūrio
• to paties sūrio drožlių papuošimui

Gaminame kol kalbame:

Puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus  (taip taip, jis kepti tinka:) ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną, tada sudedame česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.

Į puodą supilame ryžius, permaišome, pakepame ir pilame vyną. Mmmm, kaip skaniai jis kvepia!!!

Ta proga įsipilame vyno ir sau, kad pokalbiai būtų skanesni ir gaminame toliau.

Ryžiai kaitinami ant nedidelės ugnies pilant po samtį sultinio ir nuolat maišant, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į ryžius. Ir taip iki turime ryžius beveik (dar ne tobulus) al dente

Įmalame pipirų, druskos, sudedame tarkuotą sūrį, sumaišome.

Pusę moliūgo verdame nedideliame kiekyje vandens (su šaukšteliu druskos) iki suminkštėja.

Jei per daug, dalį vandens nupilame* ir moliūgus sutriname blenderiu  kad gautųsi tokios tirštos sriubos konsistencijos ir  šitą masę pilame į ryžius**, viską sumaišome.

*nupilti vandenį galima į puodelį, kad jei pasirodys tirštoka, galėtumėte atskiesti

** o čia, reikia prisipažinti,  nusižiūrėjome iš Gordon’o Ramsey video

Likusius moliūgus pakepiname ant sviesto kad apskrustų. Nepamirštam druskos ir pipirų!

Apie pusę rukolos suplėšome į puodą ir sumaišome, taip pat įmaišome ir apskrudusius moliūgo kvadratėlius.

Dedame į lėkštę, paskleidžiame, užmetame kelias sūrio drožles, rukolos lapų ir ant stalo.

Tik nepamirškite prieš tai pasipildyti vyno taurių:)