Tag: ryžiai

Meringa

Risotto su džiovintais baravykais ir džiovintais pomidorais

Ar Jums būna kad atsibosta eiti valgyti į miestą?

Prisėdi kokiam restoranėllį, atsiverti meniu ir jau žinai, kad čia nėra to, ko nori. Nes nežinai ko nori, bet nenori brangiai, vienam patiekale ndtinka garnyras, kitas per riebus,  ir cezario salotos jau atsibodę, o makaronai namie vis vien geriausi..

Taip mes išsikalbėjome vieną dieną su sese ir nutarėme tą vakarą gaminti namie. Tebūnie ryžiai. Tebūnie risotto. Bet risotto toks universalus patiekalas, kaip ir makaronai, kad gali jį padaryti kokį tik nori. Receptų šimtai. Galima eiti į parduotuvę ir žiūrėti, už kokių daržovių, mėsos ar jūros gėrybių užklius akis, arba galima peržvelgti spinteles ir šaldytuvą namuose ir pagal tai nutarti vakarienės skonį.

Kaip ir namuose Vilniuje, taip ir čia Berlyne nuo pernai metų stovi didžiuliai stiklainiai džiovintų baravykų. Man atrodo jų būtų per daug net jei kalėdos būtų kas mėnesį. O risotto su grybais labai skanu. Prisiminiau kažkada gamintas bruschettas su džiovintų gėrybių duetu – baravykais ir pomidorais ir tuo pagrindu nutariame ruošti vakarienę.

 

  • 500 g risotto ryžių (arborio)
  • 1 didelis svogūnas
  • 2 didelės skiltelės česnako
  • šaukštas sviesto
  • alyvuogių aliejau
  • 1 stiklinė sauso balto vyno
  • sultinio (naudojome ekologišką daržovių  iš kubelio bet tiktų ir naminis ar tiesiog vanduo)
  • 100 g kietojo sūrio
  • Sauja kita džiovintų baravykų
  • ~100 g sausų džiovintų pomidorų arba tų iš aliejaus
  • ryšulėlis petražolių

 

Pirmiausia kiek iš anksto užpilkite džiovintus baravykus šiltu vandeniu kad išbrinktų. Jei naudojate sausus džiovintus pomidorus (ne iš aliejaus) juos taip pat pamerkite į vandenį.

Risotto tradicinė pradžia – puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną ir česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.

Kitas žingsnis – į puodą supilame ryžius, permaišome, minutę pakepame ir pilame vyną. Man patinka kaip jam sušnypštus viska virtuvė pakvimpa!

Gaminant su vynu privalumas tas, kad jis atidaromas prieš vakarienę taigi galima jo įsipilti ir sau aperityvui.

Toliau kaitiname ryžius ant nedidelės ugnies, pilame samtį sultinio ir nuolat maišome, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į ryžius. Tada vėl samtis sultinio ir vėl maišome. Ir taip iki turime ryžius beveik (dar ne tobulus) al dente.

Baravykus ir pomidorus supjaustykite juostelėmis. Pomidorus galite kiek smulkiau nes jų skonis gan intensyvus, todėl geriau jo vienu kąsniu gauti mažiau:) apkepkite alyvuogių aliejuje

Petražolių lapelius susmulkinkite. Dalį jų sudėkite į keptuvę su baravykais ir pomidorais, o kitus pasilikite pabarstymui lėkštėje.

Risotto ryžius pasūdykite, įmalkite pipirų, sudėkite tarkuotą sūrį ir išmaišykite. Jei reikia įpilkite dar vandens kad suminkštėtų.

Galiausiai sudėkite keptus baravykus ir pomidorus, išmaišykite. Patiekdami pabarstykite petražolėmis, ir jei norite, kietuoju sūriu.

Meringa

Ryžiai su krevetėmis

Birželio pradžioje turiu egzaminą, kuriam labai sunku ruoštis. Ačiū Dievui, kad kaip tik dabar prireikia atitirpinti jau mėnesį stipriai ledais apaugusią šaldymo kamerą (puiki proga peržiūrėti visas sukauptas atsargas), padžiauti skalbinius,  atidėti nenaudojamus virtuvinius rakandus kam nors dovanų, nuvažiuoti pas tėvus paimti kaimo gerybių ir jas išvežioti draugams , ir ačiū Dievui, kad žmogui reikia valgyti:)

Taigi pas tėvus užsukau tik minutėlei, bet likau “prie plytos”, gaminanti ryžius su krevetėm. Nes makaronus, kuriuos  norėjo gaminti mama išdėjau į šuns dienas (gi čia iš paprastų, o ne kietagrūdžių kviečių miltų – nevalgysiu. Taip taip, po to patirto šoko skaitant dietų aprašymus internete aną savaitę nutariau tiesiog sveikiau maitintis, o šitą makaronų sudėties pamoką išmokau jau seniau iš vieno išmanančio pono).

Užtat randu iš pietų Prancūzijos Aude regiono atvežtą raudonųjų ir baltų ryžių duo (tinka ir kitokie, bet rinkitės pailgus, gerus ryžius, juk sau:). Dar turim šaldytų krevečių. Svogūnas. Česnakas. Gal yra  žirnelių? Būtų galima paimprovizuoti Paella tema, bet ne, nėra. Užtat yra morkų. Ir šaldytų petražolių. Ir pusė citrinos.

Taigi:

  • Ryžiai
  • Krevetės
  • Svogūnas
  • Česnakas
  • Morkos
  • Petražolės
  • Citrina

Ryžius perplaunu tris-keturis kartus, kad vanduo būtų švarus.Taip turime biresnius ryžius, mažiau bereikalingo krakmolo, o vitaminų tikrai neišplausite:)

Kadangi galutinį variantą sugalvojau begamindama, pradžiai užpyliau ryžius verdančiu vandeliu, tarsi norėčiau išvirti, bet paskui išjungiau ir nukošiau, nes nutariau sudėti į keptuvę ir baigti virti ar kepti ten. Iš tikrųjų

Ant alyvuogių aliejaus pakepu smulkiai pjaustytą svogūną ir griežinėliais pjaustytą česnaką. Šiek tiek sumažinkite ugnį, kad nesviltų, tik suminkštėtų.

Morkas pjaustau šiaudeliais, prisiminusi, kad plovui taip labai skanu, ir kepu kartu su svogūnais vėl padidinusi ugnį. Druskos ir pipirų dėti galite neskubėti, geriau tuomet, kai jau kepsite krevetes.

Atšildytas krevetes sumetu į keptuvę ir pakepu ~5-10  min.

Tada sudedu ryžius. Priklausomai nuo to, ar  prieš tai juos virėte, ar ne, užpilkite vandens, kad išbrinktų. Nepadauginkite, nes nupilti sunkiau nei įpilti dar šiek tiek, jei pritrūktų.

Iš pradžių kepu uždengusi, paskui atidengiu permaišau, paragauju, paskaninu druska ir pipirais.

Kai ryžiai jau pakankamai minkšti, sudedu dalį petražolių ir permaišau dar kartelį.

O tada belieka supjaustyti citriną, papuošti rastais pomidoriukais ir nešti į stalą su visa keptuve.

Ir ką aš galiu pasakyti – smagu gaminti iš to kas yra ir buvo skanu, kaimo gėrybes draugams nuvežiau, o grįžusi dar pasimokiau. Išvada – kai padarai kas patinka, ir tai kas mažiau patinka lengviau einasi.

Meringa

Ryžiai su morkomis ir kokoso pienu bei vištiena (interpretacija)

Esu rašiusi Jums apie seną gerą vištieną su kokosų pienu. Galvojau vėl ją gaminti, nes namuose ir vėl turiu kokoso pieno, morkų ir vištienos, o ir Silva, su kuria sutarėme vakarieniauti, ir džiaugėsi, kad tas patiekalas jai primena Chemnitz’ą ir vakarienes bendrabutyje. Bet juk neįdomu daryti vis tą patį..

 

Pirmas dalykas, ką nutariu, kad pjaustysiu morkas ir vištieną juostelėmis (vištieną tiesą visgi per smulkiai supjausčiau, tad drąsiai pjaukite per visą krūtinėlės ilgį).

Kol ryžiai verda kokosų aliejuje apkepu morkas, pabarstau paprika, pasūdau. Apskrudusias sudedu į atskirą lėkštę, ir pakepu smulkiai pjaustytą svogūną ir porą skiltelių česnako. Sudedu prie morkų.

Tada kepu vištieną. Tegu gražiai apskrunda.

Į išvirusius ryžius sudedu morkas su svogūnais ir česnaku ir įpilu kokoso pieno, kad būtų kremiška, bet ne per skysta.

Vištienai baigiant kepti į keptuvę įdedu šaukštą medaus. Renkuosi skystą, ne patį intensyviausią.

Meringa

Ryžiai su vištiena ir morkomis kokosų piene

Ar jau spėjote pajusti pavasarį? Švinta anksčiau, dienos ilgesnės, paukščiai vis garsiau čiulba ir mieste jau sunkiai rasi sniego.

Šiandien po žieminės pertraukos vėl išėjau pabėgioti. Maniau bus sunkiau, bet matyt kažkas lieka. Bėgau mišku, kur dar susimaišę pavasaris ir žiema, vietomis dar sniegas ir ledas, o kitur jau nuogi plotai, kur tuoj pradės kaltis žolė, paukščius kartais užgoždavo vėjas, o takeliai žadino prisiminimus,  kurie vis bandė nukonkuruoti mintis apie ateitį.

Jis dainuoja: “Gėris visada rytoj, blogis visada vakarykštis”, ir priverčia nusišypsoti. Tik pagalvojau, kad gėris tegu būna jau šiandien, ne širdyje, bet žodžiuose, išleistas pasivaikščioti, gyvas. Pasakyti tiems, ką mylime, padėkoti tiems, kam esame dėkingi, atsiprašyti, atrasti ne tai, kas skiria, o tai kas vienija, nes vienybėje mes stipresni.

Vienyti gali ir sekmadienio pietūs. Šiandien jie gan paprasti, su šeima ir sese širdį. O receptas kažkodėl man primena ją:)

Ingridientai:

  • ~500 g vištienos krūtinėlės
  • 4 didelės morkos
  • skardinė kokosų pieno
  • aliejaus kepimui
  • druskos
  • pipirų
  • ryžių

 

Darbas:

Vištienos krūtinėlę supjaustykite norimo dydžio gabaliukais, pasūdykite ir papipirinkite.

Morkas nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Taip pat šiek tiek pasūdykite ir gan gausiai pabarstykite šviežiai maltais pipirais.

Vištieną apkepkite ant įkaitinto aliejaus, sudėkite morkas ir uždenkite, kad tiek pasitroškintų ir suminkštėtų.

Galiausiai supilkite kokosų pieną, išmaišykite, ir dar patroškinkite viską drauge. Paragaukite, jei reikia kiek pasūdykite, bet greičiausiai nereikės:)

Patiekite su ryžiais mylimiems žmonėms.

Meringa

Uzbekiškas plovas su meile

Plovas man visų pirma asocijuojasi su kaimo sodyba Kukoriškėje, su ilgais vasaros vakarais, kai jau sutemus „kioske“ (taip vadiname savo pavėsine:) netyla lietuviškos patriotiškos ir meilės dainos, su žvaigždėmis danguje ir žiogų čirpimu, ir pokalbiais sustojus aplink laužą, kur puode gimsta kažkas ypatingo.

…..ar ir Jūs jau taip pat laukiate vasaros?

Kaime matyt pirmą kartą ir paragavau plovo, kuris buvo panašus į tikrą ir nepriminė to iš vaikystės, kurį duodavo per pietus mokyklos valgykloje. Už plovo virimą ant laužo Kukoriškėje būdavo atsakingas Šarūnas, iš kurio ir išmokau proporciją, kad mėsos, ryžių, svogūnų ir morkų reikia lygiom dalim, kad plove privalomos pilnos galvos česnako, ir kad ryžių nereikia maišyti. Ir tikrai skaniai gaudavosi kiek dariau pati draugams ar kolegoms. Visgi iš naujo kolegos Vladimiro, tikro plovo specialisto, sužinojau dar daugiau taisyklių. Jis pasidalino su manimi vieno rusų autoriaus tekstu apie plovą, kur yra  dar daugiau būtinų dalykų ir dar daugiau “negalima”. Žinoma, juos galima pateikti kaip teiginius ir patarimus, o ne draudimus, bet galiausiai ne taip svarbu, jei galutinis tikslas teigiamas:)

Ir štai ilgą saulėtą savaitgalį kaime džiaugiamės sniegu ir saule, tarsi kalnų kurorte, ir bandau išvirti geresnį plovą, pagal tikro plovo instrukcijas ir svarbiausia su meilės burtais*

Pradinė proporcija turėjo būti tokia:

  • 1 kg morkų
  • 2-3 svogūnai
  • 1 kg ryžių
  • 1 kg avienos
  • Pora česnako galvų
  • Pora čili pipirų
  • ~300 g gramų lašinių arba panašiai alyvuogių aliejaus.
  • Kumino
  • Druskos

Pirmiausia viską pasiruošiame:

Morkas nulupame, ir gink Dieve, ne tarkuojame, o pjaustome šiaudeliais, maždaug 3 mm storio. Čia yra vienas iš esminių tikro plovo triukų. Jie sako, jie žino, tad pjaustau. Tik atsargiai, nes mano pjaustymas vėl baigėsi virtuvine trauma dėl peilių:) Bet žiūriu pozityviai, ir priskiriu tai vienam iš meilės burtų, kad tik veiktų!

Svogūnus supjaustome žiedeliais.

Ryžiai. Turi būti kokybiški, ilgagrūdžiai, ne plikyti. Perplaukite juos drungnu vandeniu, keletą sykių, tol kol vanduo permaišius bus kone skaidrus. Nenaudokite šalto vandens, nes jis net gerus ryžius gali sugadinti ir jie nuo šalčio suskeldės, o verdant gausis ryžių atplaišų, o ne ryžių plovas. Ryžius palikite paskutinio plovimo vandenyje, kad nedžiūtų, iki reikės sudėti juos į puodą.

Mėsą pjaustykite 1,5cm gabaliukais.

Dabar jau galima pradėti gaminti:

Jeigu naudosite lašinukus, pakepkite juos, o tada išimkite iš puodo.

Jei naudojate alyvuogių aliejų, jame iki pajuodavimo iškepkite vieną nuluptą, bet nepjaustytą svogūną. Pirmą kartą tokį burtą perskaičiau, bet sako, kad jis pašalina galimą specifinį aliejaus skonį ir galiausiai leidžia mėgautis „grynu“ plovu. Aš gaminau be spirgučių, o su aliejum, ir tas svogūno variantas gerai suveikė.

Į įkaitusius riebalus sudedame svogūnus ir gerai kepame ant didelės ugnies, kad iš jų išgaruotų visas skystis. Antraip sudėjus mėsą ji ne keps, o troškinsis. O mes juk to nenorime.

Į iškepusius svogūnus sudėkite mėsą ir apkepkite gerai, kad apskrustų.

Tada sudėkite morkas, permaišykite atsargiai, ir pakepkite apie 15 minučių. Įpilkite šiek tiek kumino. Morkos turi būti minkštos, o namuose pasklisti plovo kvapas. Jei dar ne, pakepkite ilgiau;)

20160507_194139

Užpilkite verdančiu vandeniu (maždaug per pirštą virš mėsos), sudėkite neluptus česnakus (nuimkite tik tuos sausus viršutinius lapus), čili pipirus ir palikite, tegu troškinasi.  Po 40 min ar valandos įdėkite druskos gerą šauštą ar net daugiau. Turi būti kiek per sūru, mat sūrimą skystis atiduos ryžiams. Šitas plovo pagrindas vadinamas zirvak’u.

Nuo ryžių nupilkite vandenį, kuriame jie mirko ir tolygiau kiaurasamčiu sudėkite juos į duodą. Atsargiai ir su meile;) Jokiais būdais nemaišykite! Užpilkite dar apie litrą vandens, kad būtų apsemti ryžiai, tik ne per daug, ir stipriai stipriai užkaitinkite, kad užvirtų ir šonuose imtų burbuliuoti, galite net uždengti. Taip visi riebalai buvę apačioje pakylą aukštyn, apgaubdami kiekvieną ryželį.

Vandens svarbu nepadauginti, tad geriau pilkite mažesniais kiekiais. Jei pastebėsite, kad ryžiai vis dar per kieti, įpilkite dar šiek tiek vandens, tik atsargiai, po pusę ketvirtį stiklinės. Jei visgi padauginsite, teks daryti skyles, kad jis išgaruotų.

Kai užvirs, tada jau sumažinkite ugnį, pabarstykite kumino ir  leiskite plovui lėta baigti virti. Tai turėtų užtrukti apie 20 – 30 min.

Atidenkite, suraskite česnakus ir pipirus, išimkite į atskirą lėkštę, kad jų nesutrupintumėte ir tik dabar jau galima permaišyti.

Sako, valgyti reikia su šaukštu arba rankomis. Net man, peilių ir šakučių mėgėjai prie plovo šie variantai tinka.

Beje, apie barbariso uogas – jos dažnai būna tradiciniame plove, bet, kaip sako instrukcija, – “ne tame tikro plovo esmė”:)

Galiausia svarbiausia, kad darėte su meile!

*Gaminau vasario 14 dieną, todėl su daug meilės, galvodama apie mylimus, mylėtus ir mylėsimus žmones, svarbu, kad mėgtų plovą:)