Tag: špinatai

Meringa

Šimtmečio koldūnai (virtiniai) su žvėriena

Buvo lietuviška vasara kažkur prie Zarasų, kai su Rapolu susilažinome, ar kitą dieną lis, ar ne. Iš naminių koldūnų su žvėriena. Aš optimistė, aišku, sakiau, kad bus giedra ir aišku laimėjau:) Tik nežinau, kiek teisingai pasirinkome laimėtojo prizą, nes koldūnus daryti ir pati norėjau, todėl net ir pralaimėjimas nebūtų buvę blogai.

Susiradome receptą iš mano Vievio bobutės knygos “Valgių gaminimas” (tikiu, kad patikrintas Lietuvos šeimininkių) ir laukėme tinkamo oro, kai nesinorės niekur eiti ir jaukiausia bus namie dviese darbuotis virtuvėje. Ir štai su šimtmečiu į Lietuvą atėjo šalčiai – pats geriausias laikas  šiltai namie lipinti koldūnus ir šaldyti lauke, kad nesupiltų.

 Tešla

  • 800 g miltų
  • 2 kiaušiniai
  • 200 g vandens (arba daugiau, tiek kiek reikės, kad išmintytumėte tešlą)

Įdaras

  • 500 g elnio faršo (galima keisti jautiena)
  • 500 g maltos kiaulienos (aš naudojau sprandinę)
  •  2 smulkiai smulkiai pjaustytas svogūnas
  • šaukštelis mairūno
  • du šaukšteliai druskos
  • šiek tiek pipirų
  • šiek tiek cukraus
  • 4 šaukštai sultinio

Iš visų nurodytų produktų suminkome tešlą. Aš dalį mėginau daryti su pilno grūdo miltais (5 prie 3), bet turiu pripažinti, kad sveikumas nevertas vargo, nes trūksta glitimo ir tešla per kieta, sunkiai kočiojasi. Suminkytą tešlą palikite valandėlei pastovėti, kad pribręstų.

Tuo tarpu  smulkiai smulkiai supjaustykite svogūną (jei turite sukapokite elektrine kapokle) ir sumaišykite su malta mėsa, prieskoniais, sultiniu.

Galima daryti rankomis arba pasitelkti koldūnų formeles-pagalbininkes  (manau rasite maximose, senukuose).

Kočiokite tešlą plonai, dėkite įdaro, uždėkite antrą tešlos lakštą ir užkočiokite kočėlu, kad suliktų. Ir viskas.  Šaldykite arba virkite ir valgykite su sviestu ir grietine.

 

Virtiniai su špinatais ir varške

Variantas  vegetarams arba jei liks tešlos, bet ne mėsos , ir norėsis panaudoti ją efektyviai i − įdaras su varške ir špinatais. Pakepi svogūnus, sudesi smulkiai pjaustyus šipnatus, o tada tą masę sumaišai su varške ir paskanini druska, pipirais, muskatu.

 

Meringa

Risotto su špinatais ir gorgonzola

Sekmadienį visą dieną lijo ir visą dieną buvome namie. Jau antras toks sekmadienis iš eilės, bet vis dar gera…Viena iš tų popiečių, kai labai tiktų  beskambant ramiai muzikai ant stalo kočioti didžiulį lakštą tešlos ir lipinti koldūnus ir dalintis mintimis apie darbo ir laisvalaikio balansą, sveikatos apsaugos sistemos neefektyvumus ar prisiminimais iš vaikystės.

Bet nebuvo iš ko daryt įdaro, todėl ruošėme risotto iš to kas buvo. Ir vėl:) bet nėra blogai, nes vis gali jį padaryti kitos spalvos ir kito skonio. Jis supjaustė svogūnus ir česnakus, aš užsirišau prijuostę ir užkaičiau puodą. Paprasta, kai nereikia daug galvoti ir jau atidirba metodika – iš akies. Pakepi svogūs ir česnakus, supili ryžius, trumpai pakaitinti, tada šiek tiek vyno – tegu pakvimpa namai – o tada po truputį pili sultinį iki ryžiai tampa beveik minkšti .

Bet galim ir iš eilės:) Namie reikėtų turėti:

  • apie 300 g špinatų
  • 500 g risotto ryžių (arborio)
  • 1 didelį svogūną
  • 2 skilteles česnako
  • šaukštą sviesto
  • alyvuogių aliejaus
  • stiklinę sauso balto vyno
  • gorgonzolos sūrio
  • sultinio (naudojome ekologišką daržovių  iš kubelio bet tiktų ir naminis ar tiesiog vanduo)

Risotto tradicinė pradžia – puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną ir česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.

Kitas žingsnis – į puodą supilame ryžius, permaišome, minutę pakepame ir pilame vyną. Toliau kaitiname ryžius ant nedidelės ugnies, pilame samtį sultinio ir nuolat maišome, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į ryžius. Tada vėl samtis sultinio ir vėl maišome. Ir taip iki turime ryžius beveik (dar ne tobulus) al dente.

Špinatus užplikome karštu vandeniu kelioms minutėms. Nukošiame ir sutriname blenderiu iki košelės, kurią įmaišome į tuos jau beveik gerus ryžius.

Išmaišius visas puodas sužaliuoja. Jei reikia, įpilkite dar karšto sultinio ar vandens ir po truputį įmaišykite kubeliais supjaustytą gorgonzola. Po truputį, nes taip lengviau tirpsta. vis paragaukite, gal jums jau užteks sūrio skonio? Jei ne, įdėkite dar. Ir dar skysčio, jei risotto per tirštas ar ryžiai dar per kieti.

O tada dedame į lėkštes ir valgome kaip patinka, kad ir su šaukštu. Taip pat, aš pati serviruodama sudėjau visą įrankių įvairovę, nes nežinojau kaip skaniau, o po mano netyčia į FB įkeltos nuotraukos sesė netgi rado interente, kad, išties, risotto valgomas ne su šakute ir peiliu, o su šaukštu. Na ir gerai:)

Meringa

Penne su pomidorais ir špinatais

..o gal tiesiog makaronai su pomidorų padažu? ar kaip vaikystėje – su kečupu ir tarkuotu rokiškio sūriu:)

Prieš kelias savaites turėjome komandos formavimo išvyką su kolegom. Visi mes darbe lėkime apie tai ką reikia padaryti, ko trūksta, ką patobulinti. Ir kartais tame imame nieko nebematyti, kalbame tuo pat metu skaitydami laiškus telefone ar dėliodami kokį ppt. Nebepažiūrime į akis. O pažinti kai ne žinoti funkcijas, atsakomybes ar pasiekimus, o matyti žmones. Kol kas su kiekvienu atskirai lengviau nei su visais krūvoje, bet čia jau tam ir skirti tie formavimai. Ir kuriuo atveju, gi mes apie Makaronus.

Reikia pripažinti, kad to žygio šiek tiek bijojau. Maniau bus iš tų kur reikia ropoti, eiti per purvynus, karstytis ir leistis virvėm ir panašiais sunkumais. Bet buvo kitaip. Atvežė mus į Mindūnus ir turėjome grįžti atgal į sodybą atlikdami užduotis – vesti vienas kitą užrištomis akimis, aplankyti 15 ežerų, padėti vietiniams žmonėms. Nieko neįmanomo, bet kažkodėl visi, tokie laimėtojai, nepratę nusileisti, kažkodėl pasirinkome neskubėti, kažko nedaryti ir mėgautis ėjimu ir buvimu čia ir dabar. Kalbėti lengviau nei girdėti. Pagalvoti lengviau nei pasakyti..

Viena iš užduočių buvo pasigaminti šiltus ir skanius pietus iš Mindūnų krautuvėlėje nusipirktų produktų. Nekeista tikriausiai, kad šitą pasiėmiau savo atsakomybėn:) Ir jos nepavyko praleisti. Buvome nutarę, kad darysime pasta su pomidorais ir bazilikais, bet gavosi makaronai (pasta pavadinti negaliu, nes, prisiekiu, peržiūrėjau visų parduotuvėje buvusių makaronų sudėtį – viskas iš paprastų miltų ir vandens) su pomidorų padažu iš stiklainiuko ir be baziliko:)

Ir nepaisant to, kad ežero vanduo vis nenorėjo užvirti, o bevirdami, arba tiksliau sakant, mirkdami, makaronai vienu metu labiau panašėjo į miltų košę, galiausiai, paskaninti pomidorų padažu, druska ir pipirais tapo visai valgomi, ir netgi kartojom:) betrūko tik tarkuoto fermentinio sūrio.

Grįžus namo kitą dieną po 26.6km žygio, šokių iki 4 ryto ir laaabai mažai miego  taip norėjosi ko nors jaukaus, kad nutariau pagaminti vakarienei patobulintą tų makaronų variantą su špinatais ir šviežias bei konservuotais pomidorais. Toks savotiškas sugrįžimas į fainiausias akimirkas per maistą:)

  • Penne makaronų
  • 5 pomidorai, blanširuoti ir supjaustyti kubeliais
  • skardinė konservuotų pomidorų
  • svogūnas
  • pora skiltelių česnako
  • šaukštas modenos balzamiko acto
  • 200 g špinatų
  • Druskos, pipirų, chilli sėklyčių
  • Šviežių baziliko lapelių
  • Raudonėlio
  • Tarkuoto kietojo sūrio

Ant alyvuogių aliejaus apkepkite smulkintą svogūną ir česnaką. Sumeskite supjaustytus špinatus ir kubeliais pjaustytus pomidorus. Tegu šyla ir troškinasi. Sukrėskite ir visą skardinę konservuotų pomidorų, paskaninkite prieskoniais, balzakišku ir raudonėliu. Susmulkinkite baziliko lapelius ir sumeskite į padažą.

Išvirkite penne. Nepervirkite. Sumaišykite su padažu. Įsimeskite samtį į lėkštę, pasibarstykite sūriu ir skaniai suvalgykite:)

img_2457

 

Meringa

Perlinių kruopų risotto su baravykais

Licėjuje ketvirtadieniais per pietus su Sige valgydavome pienišką perlinių kruopų sriubą. Nuo tada jas ir mėgstu, tik valgau gan retai, vis kažkaip per paprasta atrodydavo ir kartu labai sudėtinga.

Bet po truputį, po truputį vis jas prisijaukinu – tai įdaryti kokiam paukščiui, tai, kaip šį kartą, lietuviškam risotto variantui – su baravykais ir špinatais.

  • 400 g perlinių kruopų
  • svogūnas
  • pora skiltelių česnako
  • taurė sauso balto vyno
  • šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
  • šaukštas sviesto
  • vištienos sultinio
  • 100 g kietojo sūrio
  • druska, šviežiai malti juodieji pipirai
  • baravykų šviežių arba paruoštų žiemai svieste
  • 200 g špinatų

20160708_204843

Viskas vyksta kaip ir su įprastiniu ryžių risotto.

Puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną ir česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.

Perlines kruopas perplauname ir sudedame  į puodą, permaišome, minutę pakepame ir pilame vyną.

Toliau kaitiname kruopas ant nedidelės ugnies, pilame samtį sultinio ir nuolat maišome, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į kruopas. Tada vėl samtis sultinio, vėl maišome ir taip tol, kol kruopos tampa minkštos, bet dar vis al dente.

Jeigu naudojate šviežius baravykus, apkepkite juos ant sviesto. Jeigu tuos svieste iš stiklainiuko, tiesiog pašildykite ir dar apkepkite, o sviesti perteklių nupilkite, kad nebūtų per riebu. Kelis  gražesnius ir didesnius  atsidėkite puošybai.

Špinatus nuplaukite ir apkepkite keptuvėje ant sviesto, kol suminkštės ir sukris. Pasūdykite ir sudėkite pusę baravykų į špinatus.

Dalį kietojo sūrio įmaišykite į perlinių kruopų risotto kartu likusiais baravykais, o likusį paduokite į stalo pasibarstymui, kas norės :)

Risotto dėkite į lėkštę, ant viršaus šaukštą špinatų ir tada kokį baravyką.

 

Meringa

Špinatų ir varškės lazanija

Ir vėl sekmadienis. Ir vėl po mokslų gaminu vakarienę. Ir vėl iš to, ką randu spintelėse ir šaldytuve, nes jei išeičiau į parduotuvę, tikrai jau gautųsi mokslų vengimas (plačiau apie tai prie praėjusio sekmadienio vakarienės  – cannelloni su brokoliais ir baravykais).

Taip sutapo, kad maistas ir vėl gavosi makaroniškas. Sakysite – nelabai sveika? Bet ai. Svarbu kiek suvalgai, o ne ką:) Galima pasiguosti, kad be mėsos, su špinatai ir varške, ir su razavais miltais vietoj paprastų:)

Taigi pradedu nuo Béchamel’io (bešamelio) padažo:

  • 50 g sviesto
  • 50 g razavų (speltos viso grūdo) miltų
  • 500 ml pieno

Puode ištirpinkite sviestą ir į jį įmaišykite miltus. Gerai įmaišykite mediniu šaukštu,  kad nebūtų kokių pabirų miltų ar jų sankaupų. Sumažinkite karštį iki vidutinio ir įpilkite šiek tiek pieno ir sumaišykite vėl. Ir taip vis pamaišydami po truputį jį supilkite. Tik nepilkite viso iš karto, nes gausis pienas su plaukiojančiais miltų gabaliukais. Jei gumuliukų visgi atsiranda, medinį šaukštą pakeiskite rankiniu plaktuvu. Kaitinant padažas vis tirštėja, todėl pamaišykite, kad neimtų svilti. Pasūdykite.

Kitos dalys:

  • du svogūnai
  • pora skiltelių česnako
  • šaukšto ghee sviesto ar alyvuogių aliejaus kepimui
  • ~200 g šaldytų arba šviežių špinatų
  • pimentón (tokia ispaniška rūkyta papirka)
  • muskato
  • 250 g varškės
  • 2 šaukštai grietinės ar pieni
  • 2 kiaušiniai

Ant sviesto pakepkite smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką. Nesuskrudinkite, tegu suminkštėja. Tada sudėkite špinatus, pakepkite, kad sukristų, suminkštėtų. Paskaninkite druska, pipirais, pimentón, patarkuokite muskato.

Varškę ištrinkite su kiaušinio tryniais ir grietine ar pienu. Pasūdykite. Baltymus išplakite iki standžių putų ir įmaišykite į varškę.

Kepimo formą ištepkite sviestu, dugną patepkite bešamelio padažu ir išklokite lazanijos lakštais. Ant jų paskirstykite pusę varškės masės, o ant jos – pusę špinatų. Tada vėl – lazanijos lakštai, varškė, špinatai. Galiausiai – dar vienas lazanijos lakštų sluoksis, kurį paslepiame po bešamelio padažu.

Kepkite ~180ºC orkaitėje apie pusvalandį. Į pabaigą pabarstykite tarkuotu sūriu ir baikite kepti, kol gražiai apskrus.

Skanios vakarienės!

Tradicinės lazanijos receptas čia