Tarte tatin pirmą kartą ragavau Vilniuje, Savičiaus gatvėje atsidarius Balzac restoranui. Gatvėje kavinės, kepyklėlės ir restoranai keitėsi, stengėsi nauji, iki šiemet ji pavirto į kone gastronominę alėją, o šis prancūziškas ir jaukus restoranėlis kaip buvo taip ir liko, kiek praeinu, visad pilnas žmonių. Bet ne apie tai. Tąkart taip pat sužinojau, kad tradiciškai tarte tatin valgomas su grietine. Buvo gana neįprasta, nors ir tiko, tačiau matyt būtent dėl to ji, labiau nei pyrago skonis, ir įstrigo atmintyje.

Paskutinis kartas buvo pavasarį pas draugus, ir nors nepasakyčiau, kad man buvo neskanu, jie kaip didesni žinovai teigė, kad tarte tatin turėtų būti ne toks:)

Taigi štai aš Prancūzijoje ir ko gero nėra geresnės vietos mokytis prancūzų konditerijos klasikos ir sužinoti, koks tas obolių tarte tatin* turėtų būti.

*Prancūziškos virtuvės žodžiai man visą laiką kelia šiokį tokį nerimą. Išskyrus tas kelias vyno rūšis, kurių regionus ar rūšis išmokau ištarti ir nebijau užsisakyti restorane, foie gras ir dar keletą mano gyvenime dažniau pasitaikiųsių pavadinimų, su visais kitais dažniausiai stengiuosi kaip nors išsisukti arba tiesiai prisipažįstu kad neįsivaizduoju kaip skaityti.

Jeigu įdomu, su tart tatin irgi nėra visai paprasta:

http://www.howdoyousaythatword.com/word/tarte-tatin/

Sekmadienio tarte tatin

Tešla:

• 80 g kambario temperatūros sviesto
• žiupsnis druskos
• 300 g miltų
• 2-3 valg. š. grietinės

• ~8 obuoliai
• 2 valg. š. citrinos sulčių
• 100 g sviesto
• 220 g rudojo cukraus

Sviestą ir miltus sumaišome rankomis ar maišytuvu. Pasūdome**, sudedame grietinę ir suminkome tešlą. Jei tešla labai biri ir nesiminko, galima įpilti šlakelį vandens. Tešlą valandai ar net per naktį paliekame šaldytuve atvėsti.

Obuolius nulupame, pjauname į keturias dalis, išimame sėklas ir dedame į dubenį. Jei didesni arba jei norisi, galime kiekvieną ketvirtį perpjauti dar per pusę.

Užpilame skilteles citrinos sultimis, permaišome ir paliekame, kol ruošime karamelę.

Ant vidutinės ugnies tirpiname sviestą (mes naudojome sūdytą, todėl naudodami paprastą, galite įdėti žiupsniuką druskos). Į ištirpusį sviestą supilame cukrų, sumaišome ir padidiname ugnį iki 7-8 min, kad cukrus išsilydytų ir masę taptų vientisa, įgautų karamelės atspalvį.

Į karamelę sudedame obuolius, permaišome, kad visi joje apsivoliotų ir uždengę paliekame kelioms minutėms, kad vos vos suminkštėtų. Neišsigąskite, jei vietomis karamelė sušoks į kietus gabalėlius – po dangčiu ji vėl išsilydys.

Apvalią kepimo sviestu išteptą kepimo formą sudedame obuolius.

Kuo ploniau iškočiojame atvėsusią tešlą ir atsargiai užklojame ant obuolių, jei kiek didesnė – apkamšome obuolius.

 

Dedame į iki 200^oC ir kepame apie 45 minutes iki tešla gražiai pagelsta.

Dabar laukia didžiausiais darbas – apversti pyragą. Tam pravartu turėti lėkštę, didesnę nei jūsų kepimo forma. Lėkštę dedame dugnu į viršų ant kepimo skardos, apimama abi abiem rankom ir apverčiame:) lengvai stuktelime per skardos dugną, kad visi prikibę obuoliukai atšoktų, nuimame skardą ir štai  voilà!

 

** Apie sviestą ir sūdymą

Prancūzijoje didžioji dalis sviesto yra sūdytas – parduotuvių lentynose gali rinktis iš kelių  sūdymo rūšių. Galbūt todėl ne visuose receptuose nurodoma tešlą sūdyti, tačiau jei naudojate tradicinį lietuvišką sviestą tai yra svarbus etapas, kadangi druska sustiprina skonį ir leidžia tešlos krašteliui gražiau apskrusti.