Tag: uogos

Meringa

Baltojo šokolado sūrio pyragas su marcipano pagrindu dvigubam gimtadieniui ir Joninėm

Yra tokia be galo graži Nick Cave and the Bad seeds daina*, kurios klausant per kūną eina šiurpuliukai, o akyse kaupiasi ašaros. Ne liūdesio, o tokio neapsakomo tyrumo ir tikėjimo Meile. Dėl visų tų, kurie yra tos meilės pavyzdžiai, dėl tų, kurie klausydavo svajonių apie ją ir dalindavosi savosiomis, dėl tų, kurie pasirodo gyvenime tam, kad vėl leistų patikėti ir pajausti. Kita vertus, meilė neatsiranda ir nedingsta, ji visada yra mumyse, tik kartais, regis, įprantame jos nepastebėti ir ignoruoti, o pamatę išsigąstame ir  vėl užsimerkiame. Sako, kad paparčio žiedą Joninių naktį randa tik drąsūs – ne tie, kurie bijo, ne tie, kurie miega, o tie, kurie ieško ir tiki, kad gali rasti.

Va tokia tad įžanga į Joninėm ir dvigubam gimtadieniui keptą baltojo šokolado sūrio pyragą. Ne šokoladinis, todėl ne visai apie meilę, bet kažkodėl kepant jį kilo visos tos mintys.. Ir jis labai tinka lengvam vasaros rytui, prie pusryčių ir gimtadienio šampano, pievoje, su tais, kuriuos myli ir kurie įkvepia to baltumo širdyje:)

img_2722

Pagrindas

  • 125 g marcipano masės
  • 125  g sviesto
  • 1 kiaušinis
  • 210 g miltų
  • 1 žiupsnelis druskos
  • miltų kočiojimui
  • pupelių ar ryžių kepimui

Sūrio kremas

  • 120 g baltojo šokolado
  • 1 citrina
  • 400 g mascarpone
  • 200 g riebaus tepamo varškės sūrio
  • 60 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • uogų papuošimui

Gabaliukais sulaužytą maripano masę, pjaustytą sviestą, kiaušinį, druską ir miltus sumaišykite mikseriu. Baikite minkyti rankomis, susukite į maistinę plėvelę ar maišelį ir palikite bent valandai šaldytuve atvėsti.

Iškočiokite tešlą naudodami nedaug miltų arba tarp dviejų kepimo popieriumi į ~30 cm apskritimą, jei naudosite  26 cm skersmens torto formą.  Išklokite ja riebalais pateptą torto formą palikdami ~3-4 cm kraštus/sieneles. Gerai prispauskite ir padėkite dar 10 minučių į šaldytuvą. Tada išklokite kepimo popieriumi, paberkite pupeles  (taip darom tam, kad tešla nekiltų per daug ir būtų tolygi, be kalnelių) ir kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 12 minučių.

Apkepusį pyrago pagrindą išimkite iš orkaitės, nuimkite pupeles ir popierių ir leiskite atvėsti. 

Šokolado gabaliukus ištirpinkite vandens vonelėje.

Citriną nupllaukite karštų vandeniu, nusausinkite ir smulkiai starpuokite žievelę (geltonąją jos dalį). Į atskirą indelį išspauskite citirinos sultis.

Ištrinkite maskarponę ir varškės kremą su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, išmaišykite. Iš pradžių šiek tiek kremo įmaišykite į šokoladą, o tada visą šokolado masę – į mascarpone. sudėkite ir citrinos žievelę, supilkite sultis.

Ant pyrago pagrindo paskirstykite kremą. Kepkite 160°C orkaitėje  30 – 35 minutes.

Leistike atvėsti, išimkite iš formos ir patiekite su uogomis.

*Nuoroda į dainą:

 

Meringa

Belgiški Briuselio vafliai pusryčiams

20160619_135130

Vaikystės vasarų didžioji dalis prabėgdavo Vievyje.  Prisimenu kelią į sodą kitapus plento ir palei bėgius, kur ravėdavom daržus ir per pietus gaudavom duonos ir kumpio, prisimenu kolorado vabalus ir šiukšlių mašiną, kurios visi laukdavo su kibirais, ir man būdavo kažkodėl gėda, nes kibiras buvo senas metalinis, o ne plastmasinis, dar prisimenu bažnyčios choro balkoną, kur ne laiku su pussesere Giedre uždainavom „Jėėėė“ (buvo kažkokie giesmė apie Jėzaus širdį, kur kas kažkiek laiko reikėdavo sustoti..), Diedukas į bažnyčią jau neidavo, todėl skaidydavo maldaknygę savo kambary sėdėdamas ant lovos prie lango. Kartais jis ten ką nors rašydavo – gal perrašinėjo savo eilėraščius, o gal prisiminimus. Aukštu žemiau gyveno mano pirmas įsimylėjimas, pirmas supratimas kad ne visada meilė būna su atsaku:) bet man patiko svajoti. Ir žaisti. Statydavom palapines iš pledų prie agrasto krūmo ir kriaušės, su ta pačia Giedre piešdavom pasakas arba siūdavom lėlėms rūbus (ji gražius, o aš tokius paprastus), o su jos broliu Šarūnu ryškiausias prisiminimas turbūt kaip darėm ledus iš baltųjų ir raudonųjų serbentų, o gal agrastų. Man regis nebuvo labai skanūs:) Užtat būdavo skanūs Bobutės lietiniai– prikepdavo jų mums pusryčiams ir mes, tokie gerai išsimiegoję, valgydavom juos dar lovoj, susukę į tūtelę ir dažydami riebiam sviesto ir grietinės padažiuke..

Gerai išsimiegojau ir aš sekmadienį po Šarūno vestuvių, pramiegodama antros dienos kopūstų sriubą. Tos vestuvės vėl sugrąžino mane į Vievį ir man visus prisiminimus. Faina vėl būti tose pačiose vietose ir kartu kažkaip gaila, nes kai Vievy man nebeliko pas ką važiuoti, kai užaugom ir susikūrėm savo draugų ratus, sunikom į mokslus ir darbus, bendravimas su pusbroliu tapo daug retesnis. Prisižadėjom atgaivinti, nes taip gera jausti, kad turi giminę, šeimą, šaknis..

Gal todėl ir tų lėtų, pramiegoto sekmadienio pusryčių norėjosi kaip vaikystėje. Bet apsistojau ne ties lietiniais, o ties vafliais, su ledais ir braškėm.

  • 250 g miltų
  • 250 g gazuoto mineralinio vandens
  • pusė šaukšto sausų mielių
  • 100 g lydyto sviesto
  • žiupsnelis druskos
  • 2 šaukštai rudojo cukraus
  • 2 kiaušiniai + 1 papildomas baltymas
  • priedai priklauso nuo to, ką mėgstate (ledai, uogos, uogienės, cukraus pudra, grietinėlė, jogurtas)

20160619_135628

Miltus persijokite, suberkite į jų viduriuką sausas mieles ir po truputį pildami mineralinį maišykite.

Sumuškite 2 kiaušinių trynius, išmaišykite. Baltymus (2+1) palikite šaldytuve kiek atvėsti, nes taip lengviau plaksis.

Sviestą ištirpinkite, supilkite į jį cukrų ir viską sudėkite į tešlą. Sumaišykite.

Tuomet išplakite baltymus iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į  tešlą. Palikite ją pusvalandžiui pailsėti ir pakilti.

Tuo tarpu galite nuvažiuoti iki turgelio uogų arba pasiruošti stalą:)

Įkaitinkite vaflinę ir kepkite, riebalais tepti nereikia.

Valgykite taip kaip mėgstate, su tais kuriuos mylite, geriausia lauke ant pieveles, rankomis, tik saugokite nuo mylimų katinukų:)

20160619_135608

 

 

 

 

Meringa

Pieniškų ryžių tortas (Milchreistorte) pagal Anna Blume

Berlyne yra tokia sena kavinė Anna Blume, kur nuo seniai labai skanūs tortai ir pyragai, o šalia – gėlių parduotuvė. Ir ten prieš mėnesį ragavau labai įdomų ir skanų Milchreistorte, arba pieniškų ryžių tortą. Skamba gal keistokai, bet buvo tikrai toks wau – kaip ledai šiek tiek. Norėjau jį kepti Velykom, bet neiškenčiau ir progą radau anksčiau, nes kovo 20 d. – ne tik žemės diena ir astronominė pavasario pradžia, bet ir mano tėvelio gimtadienis. Taip taip, jam šita proga geriau būtų puodas sriubos, bet apie sriubas ir kitus skanumynus atskirai. O gimtadienis be torto kažkaip ne taip:) nors ir be žvakučių.

Pagrindas:
  • 300 g miltų
  • 2 kiaušinių tryniai*
  • 125 g  sviesto
  • 2 valg. šaukštai pieno
  • Žiupsnis druskos
  • ½ pakelio kepimo miltelių (kaupinas šaukštelis)
  • 1-2 valg. šaukštai vanilinio cukraus
Įdarui:
  • 200 g ryžių
  • 1 l pieno
  • 1 vanilės ankštis
  • pora šaukštų cukraus
  • 400 ml grietinėlės
  • 500 g šviežių aviečių, 150 g cukraus ir 250 ml juodųjų serbentų sulčių
  • arba vyšnių iš kompoto
  • kakavos

Iš tešlos sudedamųjų dalių suminkykite tešlą – sviestą ištrinkite su kiaušiniais, įpilkite pieno, sudėkite kitas dalis ir suminkykite. Jei atrodys, kad miltų per daug, įpilkite dar pusę šaukšto pieno. Tešlą palikite atvėsite valandai ar per naktį. Galiausiai iškočiokite ir išklokite torto formą ir jos kraštus (20-26 cm skersmens).

Puode užvirkite pieną ir supilkite ryžius, įmeskite vanilės ankštį ir virkite ant mažos ugnies apie pusvalandį, kol ryžiais taps minkšti. Nuolat pamaišykite. Pasaldinkite pora šaukštų cukraus ir atvėsinkite.Išimkite vanilės ankštį ir ryžius sudėkite į skardą, išklota tešla.

Jeigu naudojate šviežias uogas, apvirkite jas su sultimis ir cukrumi ir leiskite šiek tiek sutirštėti. Jei naudojate vyšnias ar konservuotas ar iš kompoto, nuvarvinkite. Sudėkite uogas ant ryžių.

Kepkite iš anksto įkaitintoje orkaitėje 180° apie 25-30 minučių. Galiausiai leiskite atvėsti.

Grietinėlę išplakite iki tirštos konsistencijos ir padenkite ja  atvėsusį tortą. Palikite dar  5 – 6 valandas, o geriausia per naktį, šaldytuve.

Prieš patiekdami peiliu apeikite kraštus, kad lengvai nusiimtų torto formos kraštas. Papuoškite kakava ar kaip jums patinka.

 

*Iš likusių baldymų galite išsikepti vieną didelį morengą, kurį paskui skanu valgyti su šaldytom uogom ir ledais arba grietinėle.

Meringa

Eismonster Gelato. Kefyro ledai su juodaisiais serbentais ir beveik šerbetas iš avietbraškių

aš ne šefas, aš namų šeimininkė:)

Na, gal nereikia prisiimti visų jų laurų, nes toli gražu, bet man, tikiu kaip ir joms , patinka galvoti, ką pagaminti iš turimų ingridientų, kaip panaudoti užlikusius produktus, kad nepagestų ir nereikėtų išmesti.

Pasidalinsiu dviem atvejais, kaip galima “atgaivinti” produktus ir suteikti jiems naują veidą ir receptai tikrai nebus tikslūs, nes daryti iš akies, iš to kas buvo po ranka. tikiuosi suteiks ir jums kokią mintį kaip galima improvizuoti.

 

Pirmas produktų utilizavimas. Kefyras.

Nuo vasaros vaisių deserto liko kefyro, kurio neišgėriau ir šaltibarščių nepadariau, bet išmesti neleido širdis.  Ir mintyse suskambo tėvelio žodžiai: “kam jūs valgot jogurtą, jei galit kefyrą pasisaldinti”:)

Bus kefyro ledai! Dar pagooglinu ar nėra kokio recepto, bet tenka daryti iš akies ir pagal skonį burnoj  (Jurgio ir Lenos aukso žodžiai iš, jog tam kad skaniai gamintum reikia tik skonio burnoje)

Taigi – apie 600 g kefyro, pusantros stiklinės trintų juodųjų serbentų ir cukraus apie 100 g.

Cukraus kiekis visgi priklauso nuo serbentų, ar jie su cukrumi ar ne.

Reikia ragauti, kad būtų skanu:)

Norėjau  vientisesnės tekstūros, kad visą masę dar perkošiau per sietelį, kad atsiskirtų serbentų odelės.

Į ledų gaminimo mašiną, kol sušals, sustings iki purios masės, o tada jau pabaigiu šaldyti.

 

Antras produktų utilizavimas. Avietbraškės

Apie avietbraškes jau rašiau, kad jos labai gerai veisiasi, yra labai gražios, bet kur jas sunaudoti kartais taip ir lieka neaišku.

Praėjusiais metais prisišaldžiau bent kelias dėžutes šių uogų, manau puošiu patiekalus, mesiu į putojantį vyną, ir kitaip jomis gražinsiu gyvenimą ir maistą, bet… gal per mažai putojančio vyno, o gal per daug uogų, bet jau atėjo laikas naujoms uogoms, o senos dar guli šaldymo kameroje.

Kol draugė ant sofos siurbčioja limonadą ir dalinamės savaitgalio įspūdžiais, praėjusių metų avietbraškės iš šaldymo kameros keliauja į indą po blenderio ašmenimis ir virsta ryškiaspalve koše , cukraus vėlgi pagal skonį (apgailestauju už tokį netikslumą).  Na, jei iš akies, tai buvo maždaug pusė litro trintų uogų ir 150 g cukraus.

Galėtų būti viskas, bet man šerbetai ne pirmo prioriteto ledai, mėgstu riebiau;) todėl sumetu visą indelį (300 g) tikro jogurto su miško vaisiais. Spalva neatsiskiedžia, o skonis kiek švelnesnis. Kadangi avietbraškės su grūdeliais, galite juos arba aplikti, arba prieš šaldydami perkošti per sietelį.

.

Meringa

Vasaros desertas iš kefyro ir uogų pagal Šarūnę

Kaip jau rašiau, pastaruoju metu esu pilna noro gaminti ir atsigriebti už tą prėską laiką.  Ir tas jausmas man atėjo kartu su visokiausiom užgaidom ir norais, kaip kad perstumdyti virtuvę ir vietoj baro pasidaryti stalą,  o tuo pat metu ir daugiau darbo vietos, prisipirkti naujų virtuvės įrankių ir vyno taurių, ir kitokių reikalingų ir nereikalingų dalykų.

Gerai, kad dalį to atsinaujinimo poreikio galima užpildyti prasisukus per spinteles ir lentynas tėvų namuose. Prieš kurį laiką tarsi nujausdama, kad jau tuoj tuoj vėl kils noras šeimininkauti, parsivežiau iš ten mamai nereikalingus troškinimo indą, bent kelias formas kepimui ir vieną keistą Tupperware daiktą, skirtą žele ir kitiems nekeptiems dalykams. Jame kiek pamenu su sese esame darę tik mousse au chocolat  pagal tetos Ievos receptą, kurį ji parsivežė iš savo tetos Marie nuo Marselio. 

Pirmą kartą išgirdau mousse au chocolat pavadinimą būdama gal 12 metų, kai pirmą kartą viešėjome pas Ievą Bremene ir nesupratau, kas per dalykas bus ta musė šokolade…  bet ne apie tai:) kitą kartą.

taigi ta forma atsikraustė pas mane ir laukė, kol prisiruošiu ką nors joje padaryti, galbūt tą patį prancūzišką desertą, o gal ką kitą.

Ir buvo trečiadienio vakaras, kai su Šarūne susitikome Bernardinų sode pasidalinti naujausiais išgyvenimais ir indeliu naminių braškinių ledų. Bet naujausius išgyvenimus pakeitė prisiminimai, ir Šarūne pasakojo, kaip tada, kai rasdavo daugiau laiko, vasarom darydavo šitą desertą iš kefyro ir visokių šviežių uogų, ir kaip jis patikdavo draugams – gaivus, neriebus, spalvotas. Jai atrodė, kad visi jį žino ir daro, o man teko prisipažinti, kad pirmą kartą girdžiu ir kad apskritai gyvenime nieko nesu gaminusi su želatina.

Iššūkis priimtas:)

Parsivežiau iš kaimo kibirėlį avietbraškių (tokia graži raudona uoga, kuria sako džiaugiamasi du kartus – kai pirmą kartą prisirpsta, ir paskui, kai pavyksta jas išnaikinti, nes jos kaip avietės labai vislios, o skonis aviečių ir braškių atskirai visgi geresnis:))

Taigi kefyru pasirūpinta, uogų yra, želatinos irgi nusipirkau. Galima gaminti:

Baltajai kefyro masei :)

  • 1 kg kefyro
  • 200 ml grietinėlės (aš naudojau tą neriebią, skirtą kavai, bet galima ir riebios dėti, arba nedėti iš vis, ir pakeisti tuo pačiu kiekiu kefyro)
  • 150 g cukraus (jeigu labai norisi saldžiai, galima ir kiek daugiau, bet man norėjosi gaiviau)
  • Vanilinio cukraus
  • 0,5 citrinos sulčių
  • 16 šaukštelių želatinos
  • ~200 ml vandens želatinos brinkinimui

Pagrindui (ne privaloma dalis:))

  • ~200 g sausainių (pirkau kažkokius prancūziškus ale pilno grūdo iš “iki”)
  • 100 g išlydyto sviesto

Ir aišku uogos, kokių tik turite (avietės, mėlynės, braškės, avietbraškės).

 

Želatiną užpyliau vandeniu ir palikau išbrinkti.

Tuo tarpu su elektriniu smulkintuvu sumaliau sausainius ir užpyliau išlydytu sviestu. Masę  paskirsčiau indo apačioje, paspaudžiau mentele, kad geriau sukibtų ir palikau laukti kitų dalių.

Kefyrą ir grietinėlę išmaišiau su cukrumi ir išspaudžiau pusės citrinos sultis.

Begamindama pagalvojau, kad tiktų citrinos žievelė, bet nenorėjau jos gabaliukų purioje kefyro masėje, todėl sutarkuotą dar sugrūdau grūstuve su šiek tiek kefyro ir pertryniau per sietelį. Vis koks papildomas skonis:)

Želatiną reikia šiek tiek pakaitinti, ir tada įmaišyti į kefyro masę.

Ant sausainių pagrindo išdėliojau uogas ir ant jų užpyliau baltąją masę. Deja uogos neliko apačioje ir sukilo aukštyn, bet vis vien neblogai gavosi:)

Kitokias uogas galima jas iš karto įmaišyti į masę, tuomet turėtų geriau pasiskirstyti.

Ir tada viską į šaldytuvą iki sustings ir bus galima vaišinti draugus:)

Reziumė – desertu vaišinau tą pačią tetą Ieva su vyru Reiner ir tėvus po vakarienės, ir visi liko patenkinti:) O mažasis deserto variantas nukeliavo į Mato gimtadienį ir irgi tiko:)