Tag: Vievis

Meringa

Belgiški Briuselio vafliai pusryčiams

20160619_135130

Vaikystės vasarų didžioji dalis prabėgdavo Vievyje.  Prisimenu kelią į sodą kitapus plento ir palei bėgius, kur ravėdavom daržus ir per pietus gaudavom duonos ir kumpio, prisimenu kolorado vabalus ir šiukšlių mašiną, kurios visi laukdavo su kibirais, ir man būdavo kažkodėl gėda, nes kibiras buvo senas metalinis, o ne plastmasinis, dar prisimenu bažnyčios choro balkoną, kur ne laiku su pussesere Giedre uždainavom „Jėėėė“ (buvo kažkokie giesmė apie Jėzaus širdį, kur kas kažkiek laiko reikėdavo sustoti..), Diedukas į bažnyčią jau neidavo, todėl skaidydavo maldaknygę savo kambary sėdėdamas ant lovos prie lango. Kartais jis ten ką nors rašydavo – gal perrašinėjo savo eilėraščius, o gal prisiminimus. Aukštu žemiau gyveno mano pirmas įsimylėjimas, pirmas supratimas kad ne visada meilė būna su atsaku:) bet man patiko svajoti. Ir žaisti. Statydavom palapines iš pledų prie agrasto krūmo ir kriaušės, su ta pačia Giedre piešdavom pasakas arba siūdavom lėlėms rūbus (ji gražius, o aš tokius paprastus), o su jos broliu Šarūnu ryškiausias prisiminimas turbūt kaip darėm ledus iš baltųjų ir raudonųjų serbentų, o gal agrastų. Man regis nebuvo labai skanūs:) Užtat būdavo skanūs Bobutės lietiniai– prikepdavo jų mums pusryčiams ir mes, tokie gerai išsimiegoję, valgydavom juos dar lovoj, susukę į tūtelę ir dažydami riebiam sviesto ir grietinės padažiuke..

Gerai išsimiegojau ir aš sekmadienį po Šarūno vestuvių, pramiegodama antros dienos kopūstų sriubą. Tos vestuvės vėl sugrąžino mane į Vievį ir man visus prisiminimus. Faina vėl būti tose pačiose vietose ir kartu kažkaip gaila, nes kai Vievy man nebeliko pas ką važiuoti, kai užaugom ir susikūrėm savo draugų ratus, sunikom į mokslus ir darbus, bendravimas su pusbroliu tapo daug retesnis. Prisižadėjom atgaivinti, nes taip gera jausti, kad turi giminę, šeimą, šaknis..

Gal todėl ir tų lėtų, pramiegoto sekmadienio pusryčių norėjosi kaip vaikystėje. Bet apsistojau ne ties lietiniais, o ties vafliais, su ledais ir braškėm.

  • 250 g miltų
  • 250 g gazuoto mineralinio vandens
  • pusė šaukšto sausų mielių
  • 100 g lydyto sviesto
  • žiupsnelis druskos
  • 2 šaukštai rudojo cukraus
  • 2 kiaušiniai + 1 papildomas baltymas
  • priedai priklauso nuo to, ką mėgstate (ledai, uogos, uogienės, cukraus pudra, grietinėlė, jogurtas)

20160619_135628

Miltus persijokite, suberkite į jų viduriuką sausas mieles ir po truputį pildami mineralinį maišykite.

Sumuškite 2 kiaušinių trynius, išmaišykite. Baltymus (2+1) palikite šaldytuve kiek atvėsti, nes taip lengviau plaksis.

Sviestą ištirpinkite, supilkite į jį cukrų ir viską sudėkite į tešlą. Sumaišykite.

Tuomet išplakite baltymus iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į  tešlą. Palikite ją pusvalandžiui pailsėti ir pakilti.

Tuo tarpu galite nuvažiuoti iki turgelio uogų arba pasiruošti stalą:)

Įkaitinkite vaflinę ir kepkite, riebalais tepti nereikia.

Valgykite taip kaip mėgstate, su tais kuriuos mylite, geriausia lauke ant pieveles, rankomis, tik saugokite nuo mylimų katinukų:)

20160619_135608

 

 

 

 

Meringa

Beigelistai ir minčių galia

“jis nusišypsos, taip kaip nusišypso žmogus,  netikėtai sutikęs seniai matytą artimą draugą, iš tolo pamatęs ateinantį ilgai  ir nekantriai lauktą žmogų. Tarsi pažinęs mane galbūt irgi iš šypsenos, o gal iš susivėlusių plaukų, arba chačiapurio ar ledų rankoje. Lyg mes jau būtume pažįstami. Ir nebus keista pradėti kalbėti. O gal mes jau pažįstami tik to nežinom:)

Ir įsivaizduoju, kad susitiksime vietoje, susijusioje su gastronomija, galbūt maximoje  prie kasos šypsosimės viens kitam, o gal imsime aptarinėti asortimentą daržovių skyriaus, o gal pakeliui į turgų, gali būti netgi restoranėlis, o gal indų parduotuvė. Nes jis vertins tuos pačius dalykus kaip ir aš.”

Taip rašiau Šarūnei pernai vasario pradžioje. O tada vieną kovo šeštadienį turguje susipažinau su vyru, kurį jau pažinojau.  Netgi turime bendrą nuotrauką, kur sėdžiu jam ant kelių. Prieš kokius 27 metus Vievyje:) Neįtikėtina, kiek  daug galios turi mintys ir įsivaizdavimai!  Ir kai tai suvoki viskas  gyvenime tampa kažkaip labai paprasta, su šypsena ir lyg nušvitę, tarsi filme ir kartu taip savaime suprantama ir tikra.

Tąkart turguje ieškojau Halės bistro, kur paskui su Sauliuku, dar nežinodami, kad jau esame pažįstami gėrėme mėtų arbatą ir dalinomės beigelį. Per metus beigeliai išpopuliarėjo, atsidarė beigelių krautuvėlė, halės bistro tapo beigelistais, ir patys beigeliai labai paskanėjo.

Rekomenduoju apsilankyti ir išbandyti. Ir kuo daugiau svajoti ir galvoti kuo geresnius dalykus kad jie jūsų gyvenime virstų tikrove:) Nes nuostabu, kad galime norėti, svajoti, ir žinoti, kad tai ko norime ir įvyksta, ir būna taip, kaip mums geriausia!