Kristinos varškės pyragas su persikais (arba slyvom)

Turėjau progą nešti pyragų į darbą. Paskutiniu metu per visą tempą ir tokius grafikus, kad prieš kokią šventę nėra laisvo vakaro virtuvinėms improvizacijoms, vis pasinaudodavau galimybe tortus  užsisakyti rimi (yra tokių wow ir kaip naminių, kad tikrai nėra gėda dėl to;)), šį kartą visgi gaminau pati. Nes norėjosi kolegas ne tik pavaišinti, bet ir įdėti šiek tiek meilės.

Perverčiau keletą žurnalų ir knygų, bet nutariau užuot kepus pagal naujus nebandytus receptus apsistoti ties tais, kurie ranka užrašyti knygelėje iš paauglystės. Vienas jų, kažkada jau aprašytas, (beje, irgi neštas į darbą, tik tą kartą pirmų metinių proga:) ir seniai gamintas – sesės draugės Kristinos varškės pyragas su persikais. Šį kartą aš naudojau slyvas, nes jų turėjau ir labiau sezonas dabar, bet iš tiesų manau su persikais jis toks egzotiškesnis ir gražesnis dėl tos geltonos spalvos. Taip pat patikslinau kai kurias dalis sudėtyje ir procese:)

 

Tešla

  • 250 g sviesto
  • 3 vag. šaukštai cukraus
  • 5 kiaušinių tryniai
  • 3 arb. šaukšteliai kepimo miltelių
  • 3 šaukštai grietinės
  • ~400 g miltų
  • žiupsnelis druskos

Sviestą pirmiausia išsukame su cukrumi. Tuomet maišydami po vieną mušame kiaušinio trynius (baltymus atidėkite į šaldytuvą) ir sudedame grietinę. Kepimo miltelius išmaišome su miltais ir druska ir taip pat vis maišydami sudedame į sviesto ir kiaušinių masę, kol gauname minkomą tešlą.  Maždaug 1/3 tešlos padėkite į šaldytuvą, o likusią plonai iškočiojame ir plonai išklojame kepimo skardą.

Originaliame recepte nenumatyta, bet iš tiesų verta pakepti šitą pirmą sluoksnį atskirai kol gražiai švelniai pagels, tam, kad susidarytų plutelė ir nesumirktų tešla, kai sudėsite varškę.

Varškės masė

  • 125 g sviesto
  • 500 g varškės (minkštos, ne birios)
  • 1 pakelis grietinėlės/vanilinio pudingo miltelių
  • 150 stiklinės cukraus
  • 1 kiaušinis
  • Konservuotų persikų arba slyvų
  • 5 baltymai
  • 200 g cukraus

Vėlgi pradedame nuo sviesto išsukimo su cukrumi. Tada įmušame kiaušinį, dedame varškę, pudingo miltelius ir viską išmaišome iki vienos masės.

Kiaušinio trynius plakame iki standžių putų (tokių, kad apvertus neiškristų iš indo). Tada supilame cukrų ir dar  plakame, kad būtų standi masė.

 

Sluoksniuojame. 

Ant jau apkepto pirmoji tešlos sluoksnio-pagrindo paskirstome varškės masę ir išdėliojame konservuotus persikus ar slyvas. Tuomet dedame baltymus ir užtarkuojame antrą tešlos dalį.

Kepame apie 40-60 min. iki  180ºC įkaitintoje orkaitėje.

 

Čia nunešiau į darbą (pirmo publikavomo nuotrauka, matosi, kad tarp tešlos ir varškės yra minkčiau)

O čia namuose vakare šeimai (iškepta duonos formoje;))

 

Kad būtų paprasčiau, susumavau sudedamąsias dalis. Apsipirkimo sąrašiukas turėtų būti toks:

  • 375 g sviesto
  • 500 g varškės
  • 1 pakelis grietinėlės/vanilinio pudingo miltelių
  • 2 stiklinės cukraus
  • 6 kiaušiniai
  • 3 arb. šaušteliai kepimo miltelių
  • 3 šaukštai grietinės
  • 400 g  miltų
  • žiupsnelis druskos
  • ~1 skardinė konservuotų persikų/ slyvų

 

Flammkuchen. Picos pusbrolis iš Elzaso

Įžanga

Šiandien kėliausi be galo anksti, kad grįžčiau iš kaimo į Vilnių, o gal į save. Važiuodama traukiniu per visišką tamsą po ilgo laiko užrašų knygoje vėl rašiau, padrikas mintis ir labai ryškias svajones, idėjas butui ir planuos kelionėms po Lietuvą, ir vis žvelgdama pro langą kaip niekad laukiau pirmųjų ryto ženklų. Ar jau švinta? O gal kitoje dangaus pusėj?  Tada bandai nebelaukti ir paleisti, nes juk dar nėra buvę, kad rytas neateitų, norime mes ar ne. Po truputį atgimsta (pasi)tikėjimas, kad ir gyvenime tuoj tuoj, arba tada, kai bus laikas, nei ankščiau, nei vėliau, viskas atsitiks, kam lemta atsitikti. Ir tą akimirką, kai leidi sau mėgautis tamsa, ima švisti. Ir nesvarbu, kad aplink viskas pilka, kad atsitinka nesuvokiamai liūdnų dalykų, kad kartais esame nesuprasti ir nepastebėti, gyvenimas gali būti rožinis.

img_1651

Ir aš vėl noriu gaminti naujus dalykus ir rašyti:) ir  daryti tai, ką noriu. Nestabdyti:)

Jau kelerius metus vis laukiau progos pagaminti flammkuchen, bet per Vyno savamokslius prie šio regiono nepriėjome ir vis atsirasdavo kažkas kito.. tai kodėl ne šiandien?

Nežinau Flammkuchen pavadinimo lietuviškai,  bet savo išvaizda artimiausias jis picai. Pažodžiui verčiant būtų kažkas panašaus į liepsnų pyragą (nuo vokiško Flamme – liepsna, ar angliško flame). Pagrindas – plonai iškočiota mielinė tešla,  o tradicinis viršus – pateptas grietine ir pabarstytas svogūnais ir  spirgučiais. Tada viskas kepama itin kaitrioje orkaitėje ar pečiuje.

Kaip ir pica, flammkuchen suteikia daug erdvės improvizacijai, bet svarbiausia, matyt, nepadauginti su ingirdientais ir apsiriboti keliais. Šį keistą sekmadienį bandau du variantus – su raudintais kopūstais ir kumpiu ir su rūkyta skumbre, kalafioru ir svogūnais.

img_1646

Tešla pagrindui:

  • 400 g miltų
  • pakelis sausų mielių
  • 250 g šilto vandens
  • šaukštelis druskos
  • žiupsnis cukraus

Visas sausas sudedamąsias dalis sumaišykite ir užpilkite vandeniu. Išminkykite tešlą ir palikite valandai ramiai šiltai pakilti.

Miltai tradiciškai paprasti vietiniai, bet aš naudojau per pusę viso grūdo spelta ir paprastus. Ir man kažkodėl atrodo, kad netur

 

Su raugintais kopūstais ir serrano kumpiu

  • 200 g raugintų kopūstų
  • 100 g grietinės
  • nedidelis svogūnas
  • kelios riekės vytinto serrano kumpio
  • druskos, pipirų, kmynų

Kopūstuss palikite sietelyje nuvarvėti, kad nebūtų per daug vandeningi.

Sumaišykite su grietine ir išdėkite ant plonai iškočiotos tešlos (man kažkodėl atrodo, kad nereikia kočioti apvalaus blyno, o tokį ovalų).

Ant viršaus pabarstykite skiltelėmis supjaustytus svogūnus, išdėliokite plėšytą kumpį, pabarstykite kmynais, jei norite druska ir pipirais.

img_1650

Su rūkyta skumbre ir kalafioru

  • ~250 g kalafioro žiedų
  • 100 g rūkytos skumbrės
  • nedidelis svogūnas
  • 100 g grietinės
  • Šaukštas kaparėlių

img_1649

Kalafioro žiedą sulaužykite nedideliais žiedeliais ir užpilkite verdančiu vandeniu. Kelias minutes palaikykite ir nukoškite.

Plonai iškočiotą tešlą ištepkite grietine ir pabarstykite kaparėliais. Nedarykite tos klaidos kaip aš ir nemaišykite kaparėlių su grietine, nes tuomet labai sunku juos tolygiai paskirstyti ant tešlos.

Tada išdėliokite kalafioro žiedus, skiltelėmis supjaustytus svogūnus, skumbrę.

Tiek vieną, tiek kitą flammkuchen kepkite ant aukščiausios kaitros įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.

img_1647

img_1648

 

Kalėdinis marzipanų pyragas (Marzipanstollen)

img_0760 Čia Rūtos pyragas. Ji jau ištobulinus jo technologiją ir receptą per tiek metų kepimo, bet kadangi šiemet jiems anksčiau į Lietuvą grįžti nepavyko, o mes neskridome pas juos, bandau aš savo jėgas pirmą kartą. Nes be tradicinių patiekalų ir kepinių Kalėdos nebūtgų Kalėdos. O šitas pyragas, grįžus Kūčių vakarą iš bažnyčios yra tiesiog būtinas prie vyno taurės ir prie sausainių:)

  • 750 g miltų 550D
  • 2 pakeliai sausų mielių
  • 175 ml pieno
  • 120 g rudojo cukraus
  • žiupsnis druskos
  • 100 g smulkintų ar skaldytų migdolų
  • 375 g kambario temperatūros sviesto
  • 100 g graikinių riešutų
  • 300 g skirtingų razinų
  • pora šaukštų amareto likerio (nebūtina)
  • 125 g džiovintų spanguolių
  • 300  g marcipano masės
  • pora  šaukštų klevų sirupo
  • 125 g sviesto aptepimui
  • 125 g cukraus pudros pabarstymui

Paimkite didelį dubenį ir į jį supilkite persijotus miltus. Viduryje padarę duobutę suberkite mieles, supilkite šiltą pieną, cukrų, druską, sudėkite minkštą kambario temperatūros sviestą ir skaldytus migdolus. Viską suminkykite į vientisą tešlą  ir palikite šiltai, kad pakiltų. Jei minkant bus kiek sausa, įpilkite dar šaukštą pieno.

Razinas ir spanguoles užpilkite amareto likeriu ir palikite šiek tiek (nebūna). Jas įminkykite į tešlą.

Kepim skardą (tą, kur dedasi tiesiai į orkaitę) išklotike kepimo popieriumi ir ant jos iš tešlos suformuokite “duoną”, tik kiek plokštesnę. Palikite dar kartą apie 60 minučių pakilti.

Tuo tarpu šiek tiek paminkykite marcipano masę rankomis, kad suminkštėtų.

Graikinius riešutus peiliu pasmulkinkite į kelias dalis, pakankamai stambiai ir įminkykite į marcipaną. Užpilkite klevų sirupo ir dar kartą perminkykite.

Iš marcipano suformuokite ritinį, kiek trumpesnį nei Jūsų suformuota Stollen duona.  Jei norite – darykite kelis plonesnius.

Pakilusią tešlą šiek tiek paspauskite į šonus ir įdėkita marcipano ritinį maždaug per 1/3 nuo krašto. Užlenkite didesnę dalį tešlos ant marcipano,prispauskite ir paformuokite duonos formą.

Iš aliumino folijos kelis kartus ją perlenkę padarykite 3-4cm juosteles, kuriomis apjuoksite pyragą keliose vietose. Palikite pakitlti apie pusvalandį.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 ºC ir kepkite pyragą apie 50-60min. Tada išjunkite orkaitę ir palikite jį ramiai ten dar 10 min pabūti šiltai.

img_0386

Nuimkite aliuminio folijos juosteles.

img_0387

Išlydykite sviestą ir aptepkite juo dar karštą Stollen pyragą, pabanrtykite cukraus pudra, tada vėl aptepkite sviestu, vėl barstykite cukraus pudra ir taip kol viskas baigsis.

Palikite pyragą atvėsti o tada įsukite į sviestinį popierių ir foliją ir palikite kambary ant kokios virtuvinės spintelės laukti Kalėdų. Po vienos savaitės sako skaniausiais, nes su kiekviena diena gerėja:) Bet norėjau nunešti partneriam po riekę, todėl prapjoviau ankčiau – ir net neišlaukęs savaitės jau laaaabai geras:)

img_0406

Mousse au chocolat

Kaip šiandien prisimenu, kaip tada gal 12 metų Bremeno terasoje nusistebėjau kad per keistas pavadinimas desertui “musė šokolade”, kurį teta Ieva ketinio pagaminti tą vakarą. O iš tikro visai ne musė, o šokolado puta.

Mousse au chocolat papuolė tarp tų receptų, kuriuos perėmiau iš jos Vokietijoje, o ji savuosius – iš savo tetos Marie Marselyje. Rašau ir galvoju, kad visgi įdomu, kaip kulinariniai džiaugsmai perduodami ne tik iš kartos į kartą, bet ir iš vienos šalies į kitą, per tetų liniją. Gal ir aš kada išmokysiu kažko savo dukterėčią ar sūnėną?

O kol dukterėčios ir sūnėnai dar nesisukioja aplink virtuvėje, gaminu draugams.

Ingridientai:

  • 200 g kartaus šokolado
  • 200 ml indelis grietinėlės
  • 5 kiaušiniai
  • vanilinis cukrus

Procesas:

Šokoladą ištirpinkite šilto vandens vonelėje.

Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir išsukite su ~šaukštu vanilinio cukraus.
Tegu baltymai tuo tarpu pabūna šaldytuve, nes atvėsę geriau plakasi.
Į ištirpintą ir jau kiek atvėsusi šokoladą iš lėto supilkite trynius ir išmaišykite.
Išplakite grietinėlę ir įmaišykite į šokolado ir trynių masę.

Galiausiai – iki standžių putų išplakite baltymus ir atsargiai įmaišykite į šokolado kremą iki gausite purią šokolado putą.

 Dėkite į vieną didelį gražų indą arba į mažus kiekvienam smaližiui atskirai.

Marcipaninis obuolių pyragas Kalėdų belaukiant

Ir vėl sekmadienis. Ir vėl laikas pyragui. Šį kartą ne apie meilę, bet apie tikėjimą, stebuklų laukimą ir namų šilumą.

Rytas nuskambėjo rugsėjui neįprastais akordais – Lietuvos radijas analizuodamas vieno JAV kompozitoriaus kūrybą  grojo bent tris kalėdines dainas. O tai padiktavo temą pyragui – marcipanai.  Jie man visad primena Vokietiją ir Kalėdas, ir kartu visi šie trys dalykai primena vienas kitą:

Marcipanas ir Vokietija

Raudome popierėlyje įsukti Niederegger Lübecko marcipanai buvo skaniausios lauktuvės iš giminių vokiečių, o ir lankantis pas juos lankantis visada būdavo padėta lėkštė su saldainiais, iš kurios marcipaniniai dingdavo pirmiausia. O kaip kitaip, jeigu toks nuostabus jausmas kai tarp dantų trakštelėjus juodam šokoladui pajunti marcipano minkštumą ir ir purumą.

Vokietija ir Kalėdos

Turbūt nėra miestelio Vokietijoje, kur gruodžio mėnesį nevyktų Weihnachtsmarkt – Kalėdų turgus su  karštu vynu ir kepintais migdolais, besišypsančiais pardavėjais ir raudonosiais miestiečiais skambant Kalėdų muzikai pirštiniuotose rankose gniaužiančiais “firminius” bato formos puodelius. Gaila, bet Vilniui iki to dar reikia užaugti, tačiau tikiu kad ateis ta diena:)

Tuo tarpu visad svajojau sugrįžti į Kalėdinę Vokietija ir vėl pajusti tą dvasią. Ir šiemet toms svajonės panašu kad lemta išsipildyti! Stebuklų metas ir aš jau laukiu Kalėdų! 

Kalėdos ir Marcipanas

Tikrai ne dėl raudono popierėlio:)

Bet šitas ryšys irgi gan vokiškas, nes jau kelerius metus nei vienos šventės neapsiena be sesės kepamo tradicinio Weihnachtsstollen pyrago su marcipanu, džiovintais vaisiais ir graikiniais riešutais. Kad ir kaip man patiktų visas Kūčių dienos ruošimasis ir pati vakarienė, dievinu tą akimirką,  kai grįžus po mišių iš Katedros tėvelis atidaro geriausio vyno butelį ir skambant Andrea Bocelli kalėdų koncertui vaišinamės Rūtos pyragu. Taip norisi tada sustabdyti akimirką ir tiesiog gyventi tame stebuklo laukime.

O belaukiant tų švenčių Thomas Phillps parduotuvėje galima nusipirkti tradicinių kalėdinių “Dominosteine”  – puikiai sujungiančių meduolį, marcipaną ir žele (jau mačiau parduoda:)

Jei trumpai – labai mėgstu Kalėdas, marcipanus ir Vokietiją:)

Sugalvojusi kepti šitą pyragą, žinojau, kad noriu juo dalintis su šeima. Juk Kalėdos! O mano šeima labai didelė, ne visa pagrįsta giminystės ryšiais, bet užtat iš labai svarbių žmonių, kurie patys yra kaip Kalėdų stebuklai.

Tešla:

  • 300 g miltų
  • 50 g krakmolo
  • 1 arb. š. kepimo miltelių
  • 150 g smulkaus cukraus
  • vanilinio cukraus
  • žiupsnis druskos
  • 2 kiaušiniai
  • 150 g sviesto (kambario temperatūros)

Marcipanų masė:

  • 200 g marcipano
  • 1 kiaušinio trynys
  • ½ valg. šaukšto miltų

Įdaras:

  • obuolių
  • 1 arb. š. cinamono
  • 75 g kapotų migdolų
  • ~3  valg. š. krakmolo
  • 5 valg. š. abrikosų ar kito džemo/tirštos uogienės (pvz.; juodųjų serbentų, apelsinių)
  • 2 valg. š. Cointreau (*tiktų ir romas)

Ir:

Cukraus pudros pabarstymui

Darbas:

Sausas dalis rankomis sumaišome su sviestu iki turime trupinius. Į juos supilame išplaktus kiaušinius ir suminkome tešlą, kurią įsukę į maistinę plėvelę paliekame šaldytuve iki suruošime visa kita.

Apvalią kepimo formą išklojame sviestiniu popieriumi. Iškočiojame tešlą ir dedame ją į formą. Tešlos krašteliai turi dengti ir skardos sieneles  t.y. suformuoti tarsi dubenį.

*galima daryti ir taip – iškočioji tešlą, užkloji ant jos sviestinį popierių, uždedi skardos dugną ir apverti viską aukštyn kojom ir įstatai į kepimo formos sieneles – tešla jau skardoje:)

Marcipanų masę, trynį ir miltus sutriname blenderiu ir paskirstome ant tešlos. Šakute padarome skylutes.

Obuolius nulupame, supjaustome skiltelėmis (2-3 mm), be sėklų. Visas kitas dalis sumaišome ir į juos sudedame obuolius, permaišome ir sukrauname ant marcipanų. Išlyginame.

Pyragą kepame iki 200°C įkaitintoje orkaitėje 25 min  ir tada dar apie 30 min perdėję į lygiu žemesnę lentyną tam,  kad šiek tiek labiau sukietėtų apačia. Svarbu stebėti, nes viskas priklauso ir nuo orkaitės, kepimo formos ir kitų faktorių:)  Jei ima svilti viršus, užklojame aliuminio folija.

Vežamės į svečius, barstome cukraus pudra ir ragaujame. Tinka su atšaldytu late harvest vynu, baileys, arbatėle ir tiesiog vienas.