Tas noras kepti šokoladinį pyragą ateina iš kažkur giliau, ne iš alkio ar noro saldaus ir be jokios progos. Jau kurį laiką jaučiau jį kirbant ir galiausiai apsisprendžiau – rytoj! Neturėjau numačiusi recepto, bet žinojau, kad šįkart pyragas turi būti kažkuo kitoks, gal su daugiau skonių ir prieskonių, greičiausiai dar pastiprintas kokiu rimtu gėrimu, nenuobodus, pažįstamas, bet nepažintas. Ir maišiau viską ketvirtadienį taip, kaip man atrodė, galvodama – “ai, žiūrėsiu, kas gausis. ir ar gausis:)” Ir gavosi. Priėmiau tai kaip ženklą:)

Prie ko tie ženklai? Nes šiemet liepos 23 man susėjo 30 metų. O 07+23=30, todėl nutariau, kad  tai ženklas. Geras, nes visi ženklai geri, nesvarbu, įspėjamieji, nurodomieji ar dar kokie, aišku, jei juos laiku pastebi, teisingai interpetuoji ir pasitiki, kad jie žino geriau:) Į tą ženklų temą draugai dar padovanojo ženklą “minimalus greitis 30” ir palinkėjo nestabdyti:)

Jūratė klausė, ką man pačiai reiškia tas 07+23. Manau visų pirma tai, jog jau galima žinoti, ko nori, ir ypač ko nenori, ir būti tuo, kuo esi – fainuole trisdešimtmete:) Svarbu rinktis savo kelią (o pagal žemėlapį po 30 yra daug kelių:))

Taigi grįžtu prie pyrago:)

• 200 g kartaus šokolado  (šį kartą jį naudoju “paprastą”, konditerinį, su 50% kakavos, nes noriu, kad ir pyraas būtų ne prašmatnus, o žemiškas, kaip žmonės)
• 150 g sviesto
• 2 valg. šaukštai kakavos
• 100 g cukruoto džiovinto imbiero
• 100 ml jūsų mylimiausio viskio (aš naudojau Glenlivet single malt škotišką viskį, 15 metų laikytą prancūziško ąžuolo statinėse)
• 4 kiaušiniai
• 100 g rudojo cukraus
• šaukštas cinamono
• šaukštelis maltų kvapniųjų pipirų
• geras žiupsnis gvazdikėlių
• 200 g maltų migdolų
• žiupsnelis druskos

Šokoladą sulaužiau į gabalėlius ir tirpinau metaliniame dubenėlyje, vandens vonelėje. Kai ištirpo įmaišiau ir kakavą, ir permaišiau geriau silikonine mentele, kad nebūtų gumuliukų.

Tuo tarpu jau galima įjungti orkaitę kaisti iki 180°C ir pasiruošti kepimo formą (apvalią ~ 21Cm skersmens ar pailgą 25cm), išklojant ją kepimo popieriumi .

Imbierus smulkiai supjausčiau ir užpyliau viskiu.

Kiaušinių trynius atskyriau nuo baltymų. Baltymus padėjau šaltai, kad paskui geriau plaktųsi, o trynius ir sutryniau su cukrumi mikseriu. Į trynių masę sudėjau šokoladą, imbierą su viskiu, cinamoną. gvazdikėlius, kvapniuosius pipirus ir maltus migdolus.

Viską gerai išmaišiau ir tada sukrėčiau iki standžių putų išplaktus baltymus. Atsargiai įmaišiau.

Kepiau įkaitintoje formoje apie valandą laikas nuo laiko vis patikrindama dantų krapštuku, ar tešla vis dar prie jo kimba, ar jau nebe (kepimo laikas priklausys labai nuo to, kokio dydžio kepimo formą naudisite).  Kai jau nebekibs, išimkite iš orkaitės, leiskite pravėsti ir mėgaukitės.

Tai visgi kas gavosi? Kažkas tokio, ko buvo verta palaukti ilgiau nei galvojau (maniau iškeps per 30-45min, bet užtruko virš valandos:) Man labai patiko rezultatas. Šlapias, ne per saldus, kažkuo vyriškas, derantis su taurele gero viskio, arba su desertiniu vynu, kas irgi nėra ne vyriška, bet dažniausiai labiau (pa)tinka moterims.