Paskutinis vakaras Bretanėje ir vėl valgome jūros gėrybes. Regis jas prisijaukinau!

Buvo labai gastronomique ir  bevalgydami svarstėme, ar nereikėtų Vilniuje Barboros french haut cuisine restorano (juk smagu būtų, kad būtų daugiau gerų vietų skaniai pavalgyti?). Tačiau tuo tarpu, Barbora gamins vyrui, draugams ir château svečiams, o aš  jau laukiu, kada galėsiu išbandyti receptą su draugais ir šeima Lietuvoje:)

• 500 g šviežių jūros šukučių (be kriauklės)
• 3 porai
• ~150 ml grietinėlės
• <200 ml sauso putojančio vyno padažui*
• Sviestas
• Druska
• Pipirai
• Ryžiai

Pradedame nuo porų.

Nuėmė viršutinį lapą supjaustome juos plonais griežinėliais iki pat žaliųjų lapų.

Puode (geriau būtų tame, kuris su dangčiu) ištirpiname šie tiek sviesto ir sudedame porus. Permaišome ir ! ne kepame, o troškiname – ilgai ant mažos su šlakeliu grietinėlės.

Neturi virti, bet ir sausa būti neturi, kad neprisviltų kol gaminsime visą kitą.

Jūros šukutes pabarstome druska ir šviežiai maltais pipirais ir kepame ant sviesto po porą minučių iš abiejų pusių.

Išimame jūros šukutes ir greitai darome padažiuką toje pačioje keptuvėje, palikdami joje visas sultis, kurios susidarė bekepant.

Pilame putojančio vyno ir, kai jis sušyla, šiek tiek grietinėlės. Ugnis turi būti nedidelė. Padažas šildamas tirštėja, tad vis pamaišome, jei reikia įpilame dar grietinėlės. Nepamirštam druskos ir pipirų ir pabaigai, šiek tiek medaus.

Serviruojam ir ragaujam:)

* Putojantis vynas, tarp žmonių dar žinomas kaip putukas, tikrai nėra šampanas. Tačiau jo būna ir net labai gero. Artimiausi šampanui, gaminami tuo pačiu tradiciniu, kitur dar vadinamu klasikiniu, būdu būtų pvz. Prancūzijos Crémant, Ispanijos Cava, Italijos Franciacorta

Siūlau rinktis brut’ą.

Kiekis kurio reikės priklauso nuo to, kiek padažo norite pagaminti. Stiklinės turėtų būti per akis, o visą kitą begaminant galite išragauti kaip aperityvą:)