Sekmadienį visą dieną lijo ir visą dieną buvome namie. Jau antras toks sekmadienis iš eilės, bet vis dar gera…Viena iš tų popiečių, kai labai tiktų beskambant ramiai muzikai ant stalo kočioti didžiulį lakštą tešlos ir lipinti koldūnus ir dalintis mintimis apie darbo ir laisvalaikio balansą, sveikatos apsaugos sistemos neefektyvumus ar prisiminimais iš vaikystės.
Bet nebuvo iš ko daryt įdaro, todėl ruošėme risotto iš to kas buvo. Ir vėl:) bet nėra blogai, nes vis gali jį padaryti kitos spalvos ir kito skonio. Jis supjaustė svogūnus ir česnakus, aš užsirišau prijuostę ir užkaičiau puodą. Paprasta, kai nereikia daug galvoti ir jau atidirba metodika – iš akies. Pakepi svogūs ir česnakus, supili ryžius, trumpai pakaitinti, tada šiek tiek vyno – tegu pakvimpa namai – o tada po truputį pili sultinį iki ryžiai tampa beveik minkšti .
Bet galim ir iš eilės:) Namie reikėtų turėti:
- apie 300 g špinatų
- 500 g risotto ryžių (arborio)
- 1 didelį svogūną
- 2 skilteles česnako
- šaukštą sviesto
- alyvuogių aliejaus
- stiklinę sauso balto vyno
- gorgonzolos sūrio
- sultinio (naudojome ekologišką daržovių iš kubelio bet tiktų ir naminis ar tiesiog vanduo)
Risotto tradicinė pradžia – puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną ir česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.
Kitas žingsnis – į puodą supilame ryžius, permaišome, minutę pakepame ir pilame vyną. Toliau kaitiname ryžius ant nedidelės ugnies, pilame samtį sultinio ir nuolat maišome, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į ryžius. Tada vėl samtis sultinio ir vėl maišome. Ir taip iki turime ryžius beveik (dar ne tobulus) al dente.
Špinatus užplikome karštu vandeniu kelioms minutėms. Nukošiame ir sutriname blenderiu iki košelės, kurią įmaišome į tuos jau beveik gerus ryžius.
Išmaišius visas puodas sužaliuoja. Jei reikia, įpilkite dar karšto sultinio ar vandens ir po truputį įmaišykite kubeliais supjaustytą gorgonzola. Po truputį, nes taip lengviau tirpsta. vis paragaukite, gal jums jau užteks sūrio skonio? Jei ne, įdėkite dar. Ir dar skysčio, jei risotto per tirštas ar ryžiai dar per kieti.
O tada dedame į lėkštes ir valgome kaip patinka, kad ir su šaukštu. Taip pat, aš pati serviruodama sudėjau visą įrankių įvairovę, nes nežinojau kaip skaniau, o po mano netyčia į FB įkeltos nuotraukos sesė netgi rado interente, kad, išties, risotto valgomas ne su šakute ir peiliu, o su šaukštu. Na ir gerai:)
