Mano pasaulis kaip pasaka – gražus ir pilnas stebuklų. Čia ne viskas tikra, bet užtat visada saulėta, net ir tuomet, kai ant dangų užtraukusių debesų ilsisi geltonos avytės*.
Tik dvidešimt trys žingsniai iki dangaus, atsirėmusio į pušų viršūnes, ir vėl galima skrajoti. Ne skristi, ne kristi. Kaskart čia sugrįžus sunkias mintis pakeičia vėjas galvoje. Ir vėl bėgi – nuo savęs į save – tikrą, laimingą, stiprų.
Čia nėra blogų pabaigų, čia niekas nevyksta be priežasties, čia galima augti ir visada likti vaiku.
Mano pasaulis gražus, ir net norėdama negaliu to pakeisti, juo labiau kas kitas. Galiu dalintis su visais, bet niekam jo neatiduosiu.
Ir šį penktadienį išėjus iš darbo, regis, galėjau leisti sau atsirasti duobutėje, kai nieko nesinori, kažko ilgu, tamsu ir šalta. Bet pasirinkau kitaip – suorganizavau vakarieniautojus ir užsileidusi mylimiausią Kalėdinį cd dainuodama grįžau namo gaminti. Sukausi virtuvėje keisdama šventinės muzikos įrašus lyg ant sparnų. Ir negi tai ne stebuklai, kaip galime patys pakeisti savo būseną, kaip muzika mums padeda, kaip pagalvojus apie gerus dalykus jų gyvenime ima daugėti? Ir tada taip norisi jais dalintis su žmonėmis, kurie patys kaip stebuklai tamsias ir šaltas dienas nušviečia ir sušildo. Jie mano didžiausias turtas. Esu be galo turtinga. Ir laiminga.
- 400 g risotto ryžių
- 2 dideli burokėliai
- svogūnas
- pora skiltelių česnako
- taurė sauso balto vyno
- šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
- šaukštas sviesto
- sultinio (naudojome ekologišką daržovių iš kubelio bet tiktų ir naminis ar tiesiog vanduo)
- 100 g kietojo sūrio
- jeigu norisi kremiškiau, šlakelis grietinėlės
- žiupsnelis anyžių
- žiupsnis cinamono
- druska, šviežiai malti juodieji pipirai
- saulėgrąžų aliejaus burokėlių traškučiams
- rukola ir mažieji kukurūzai kaip puošmena, taip pat ir juodoji jūros druska
Na ką, pirmiausia įjungiu orkaitę ties 180ºC. Kol ruošiu visą kitą, galės ramiai su kepti burokai. Kadangi maniškiai labai dideli, perpjaunu pusiau ir 3 iš 4 puselių susuku į foliją ir sudedu kepti. Ketvirtąją pasilieku burokėlių traškučiams.
Kukurūzus sudėkite ant folijos, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, šiek tiek druskos, pipirų, permaišykite ir įdėkite šalia burokėlių į orkaitę. Taip pat turi apskrusti. Ilgai netrunka, bet kol jie sau keps, galėsite ramiai rūpintis risotto pagrindu ir kitais dalykais. O ir virtuvėje daugiau vietos, kai visi produktai “įdarbinti”.
Burokėlių traškučiai. Plonai plonai kuo ploniau supjaustykite burokėlį ir sudėkite kepti į įkaitintą saulėgražų aliejų. Ale “fritiūrinė”:) Kepkite kol apskrus ir pasigrankščiuos. Tada išimkite ant popierinio rankšluosčio ir palikite atvėsti. Pasūdykite.
Risotto pradžia kaip visada ta pati, tad kopijuoju Jums nurodymus iš ankstesnių aprašymų:)
Puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną ir česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.
Kai tai įvyksta, į puodą supilame ryžius, permaišome, minutę pakepame ir pilame vyną. Man patinka kaip jam sušnypštus viska virtuvė pakvimpa!
Toliau kaitiname ryžius ant nedidelės ugnies, pilame samtį sultinio ir nuolat maišome, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į ryžius. Tada vėl samtis sultinio ir vėl maišome. Ir taip iki turime ryžius beveik (dar ne tobulus) al dente.
Sutarkuokite kietąjį sūrį – jo tuoj prireiks:)
Ar jau iškepė burokėliai? Šakutė turėtų nesunkiai smigti. Ištraukite ir supjaustykite smulkiais kubeliais (panašiai kaip svogūną – įpjaukite statmenai, tada horizontaliai, o tada riekelėmis).
Burokėlius įmaišykite į ryžius, taip pat ir kietąjį sūrį, paskaninkite prieskoniais (druska, pipirai, cinamonas ir anyžius), įpilkite dar samtį sultinio ar karšto vandens. Jeigu norisi kremiškiau, galima įpilti šiek tiek grietinėlės (tinka ir ta mažiau riebi “kavai”).
Šį kartą serviravau taip:
Gilesnius dubenėlius išklojau rukola, ant jos risotto, o tada akpekti kukurūzai, burokėlių traškučiai ir juodoji druska. Spalvos lėkštėje yra gerai:)
