Berlynas

Atvykus į Berlyną pasijuntu tarsi po ilgo laiko būčiau grįžusi namo. Jau nebesuskaičiuoju kiek kartų čia atvažiavau ir vėl išvažiavau, ir kiek dienų, savaičių, o dar tiksliau mėsenių iš viso čia praleidau, kad viskas spėjo tapti labai sava. Man mielas šiltas u-bahn kvapas, suprantama jo schema, netrikdo nei jo prieangiuose su šunimis laiką stumaintys pankai, nei tamsios akys žvelgiančios iš po skara uždengto veido.

Kai jau pažįstamos turistinės įžymybės,  kai gatvės galvoje ima sietis į žemėlapį, o vietos atmintyje atkuria istorijas ir jausmus, ir kai imi didesnį dėmesį skirti tiesiog buvimui.

Ir tarp šitų trijų milijonų žmonių imi jaustis savas. Galbūt dėl to, kad jie visi tokie skirtingi ir pats gali tiesiog būti savimi – tokiu koks esi, tikru, laimingu, kažkiek pamišusiu (o pagal eiles, jei toks esi, tau   reikia į Berlyną:)

Ir todėl noriu su Jumis pasidalinti keliomis vietomis, kurias jau atradau Berlyne ir kurias gal norėsite aplankyti ir Jūs.

 

Princess Cheesecake (Mitte) –

kaip ir sako pavadinimas, sūrio pyragų (ir ne tik) vieta, kur pyragai – mmmmm kokie! ir gražūs ir skanūs:) Truputį snobiška, bet snobiškai mums su sese patinka. Ir prierašas prie jų iškabos “make everyday a lovely day” man atrodo be galo teisingas!

Anna Blume – sena kavinė su nuostabiais pyragais (būtinai pabandykite jų Milchreistorte, man patiko, net pati gaminau grįžusi:)) ir gėlių parduotuvėle šalia.

Fräulein Wild  (Kreuzberg) –

tą kart čia labai jaukiai gėriau kavą su kriaušiniu pyragu. Visai kitoks nei Princess Cheesacake, bet ne ką prastesnis. Pyragai naminiai, bet ne nuobodūs, indai senoviški, baldai seni, bet labai jauku. Ypač su Milchkaffee lyjant lietui.

House of small wonder

Prieš man grįžtant į Lietuvą sekmadienio pusryčius pasidarėme kitokius – ne namie, ne brunch’ą, o tiesiog stebuklingus truputį japoniškus mažų stebuklų name. Aplinka tikrai neįprasta ir stebuklinga. Nebesuvoki, kur esi, bet tai nebėra nei Berlynas, nei Europa, nei kuri kita pasaulio dalis. Gal dėl to, kad ši vieta kilusi iš New york, dirba daug japoniukų.

Beje, atėjus reikėjo palaukti, bet sistema puikiai veikia – jei apačioje buriuosis žmonių, užlipkite į viršų ir pasisakykite keliese esate. Paskui malonus darbuotojas jus pakvies į viršų. Ir jie puikiai kalba angliškai:)

Ruben & Carla  (Mitte) – laaaabai geri burgeriai! bene geriausi Berlyne ir apskritai valgyti:)

Max and Moritz (Kreuzberg) – reitinguojama kaip viena top vietų paskanauti vokiško maisto Berlyne.

Sababa  (Prenzlauerberg) –  Izraelis Berlyne. Iš šitos vietos “išsinešiau” porą receptukų, kuriais labai džiaugiuosi (Bulgur su salierais arba pomidorų ir granatų salotos)

Picoteo Restaurant (Kreuzberg) – Ispanija Kreuzberg’e, tapas ir vynas. Labai jauku ir gera:) Gallina  (Kreuzberg)  – Sicija Berlyne. Vyninė ir užkandžiai.

…. yra ir daugiau vietų, bet šią akimirką jos liko kažkur užmarštyje. Dar papildysiu;)

 

O jeigu norėsite tik kavos, na ir gal sausainio prie jos, Berlyne yra gausų kokybiškų kavinių – nuo žodžio kava. Tai trečios bangos (3rd wave) kavos vietos, kur kava yra ne šiaip anti-miego gėrimas, bet skonis, kvapas, kilmė, istorija. Man labiausiai patikusios yra šios:

Five Elephant  (Kreuzberg) – eilė taprdury laukiančių žmonių, kol galės prisėsti išgerti savo puodelį kavos su gabalėliu sūrio pyrago. Gera kava ir neįtikėtinai malonus aptarnavimas:)

THE BARN (Mitte, Prenzlauerberg) – jų skruridamų kavos pupelių turi ir mūsų No Sugar. Prieš metus pirmą kartą pas juos lankiausi ir, kaip visad, džiaugiausi proga vėl kalbėti vokiškai, o čia barista man sako “sorry, I don’t speak german” ir mes angliškai kalbame apie tądien siūlomas pupeles ir kavos gaminimo būdus. Netgi gavau kavos kilmės ir skonių aprašymą ir patarimą gerti kavą kiek atvėsusią, nes taip geriau atsiskleidžia skoniai.

Kitos dvi:

Oslo Kaffebar (Mitte)

Bonanza Coffee (Prenzlauerberg)

 

Jeigu Berlyne lankysitės Kalėdų laiku – privaloma kasdien skirti laiko Kalėdų turgui – Wiehnachtsmarkt.  Jų čia būna kone visuose rajonuose. Vienas prabangesnių vyksta gendamenmarkt’e, įėjimas mokamas, bet smagu ir labai gražu. Nemokami bet ne prastesni – prie TV bokšto, arba Nikolaiviertel. Mmmm, ir vėl užsinorėjau Kalėdų Berlyne:)

Na ir dar vienas dalykas – Berlyne yra specialus gėrimas – Berliner Kindl Weisse. Būna su aviečių arba su kažko žalio sirupu. Ir tas žalias visai skanu. Kai nenori alaus, bet ir limonado  – ne:)

 

Linco tortas

Šiemet per šventes susimąsčiau, kad daug šalių turi savo tradicinius Kalėdų pyragus – vokiečiai kepa Christstollen, prancūzai – Buche de Noel, italai smaguriauja Panettone,  austrai – Linco tortą. O kaip Lietuva? Galbūt yra tradicinių bet pamirštų šv. Kalėdų kepinių, tačiau niekaip negaliu sugalvoti nei vieno. Neprisimenu ir ką per Kalėdas skanaudavome pas diedukus – matyt didžiausias skanumynas tais laikais buvo mandarinai.

Dabar mano šeimos šventės neapsieina be sesės kepamo stollen (tarti “štolen”) ir Linco torto. Jie kasmet vienas su kitu konkuruoja, nes kažkodėl tai vienas, tai kitas būna skanesnis, populiaresnes. šiemet nugalėjo Linco tortas.

O jį pasidalinusios darbus su sese kepėme taip, kaip išmokome kadaise iš Burda receptų knygos. Nors dabar ją retokai atsiverčiu, tuo metu, kai radau po Kalėdų eglute, buvo laaaaaabai įspūdinga – daugybė receptų ir visi su netgi spalvotomis nuotraukomis:)

  •  250 g minkšto sviesto
  • 250 g cukraus
  • 1 kiaušinis
  • 1 taurelė vyšnių ar kito likerio
  • 250 g maltų migdolų ar lazdyno riešutų
  • 250 g miltų
  • 1 kaupinas valg. šaukštas kakavos
  • 1 arb. šaukštelis cinamono
  • 1 pakelis vanilinio cukraus
  • 1 žiupsnelis maltų gvazdikėlių
  • 1 kiaušinio trynys aptepimui ir šiek tiek pieno
  • Juodųjų serbentų, aviečių ar kitos tirštos uogienės

Sviestą ištrinkite su cukrumi, kiaušiniu ir likeriu.

Vis maišydami po truputį supilkite maltus riešutus, miltus, kakavą, vanilinį cukrų, cinamoną ir gvazdikėlius ir suminkykite tešlą.

Padėkite ją bent valandai o geriau pusdieniui ar per naktį į šaldytuvą, o tuo tarpu pailsėkite, numikite, pažiūrėkite filmą ar nudirbkite ką nors kito naudingo.

3/4 tešlos iškočiokite iki ~2cm storio  ir ja išklokite riebalais išteptą torto formą (ir jos sieneles), aptepkite uogiene.

Likusią tešlą taip pat iškočiokite ir iš jos išpjaukite juosteles, pusmėnulius, lapelius ar išspauskite žvaigždutes ir jomis apdėliokite pyrago viršų.

Trynį išplakite su šlakeliu pieno ir juo aptepkite pyrago papuošimus. Kepkite apie 1 val. 180°C laipsnių orkaitėje.

Vaniliniai rageliai

Su sese turime “firminių” sausainių, kuriuos kepame tik kartą per metus, Kalėdoms. Meduoliai, cinamono žvaigždės ir vaniliniai rageliai yra tarsi būtina Kalėdų stalo dekoracija. O dar ir skanūs:) Artėjant šventėms vogčiomis vis išsitrauki vieną ar kitą iš metalinės dėžutės, o naktį po Kūčių vakarienės ir šv.Mišių jau gali skanauti klausydamas Andrea Bocelli Kalėdų koncerto.

  • 300 g sviesto
  • 100 g cukraus
  • 2 šaukštai vanilinio cukraus arba tiesiog vanilino
  • 1 kiaušinis
  • 150 g maltų lazdyno riešutų
  • 400 g miltų
  • Cukraus pudros pabarstymui
  • nebūtinai: tarkuota 1/2 citrinos žievelė

Sviestą ir cukrų, vanilinį cukrų, citrinos žievelę, jei naudojate, ir kiaušinį išsukite iki baltumo ir vientisos masės.

Suberkite maltus riešutus ir miltus ir užminkykite tešlą. Palikite ją kelioms valandoms šaldytuve atvėsti.

O tada formuokite ragelius ir kepkite apie 15 min.  iki  175ºC įkaitintoje orkaitėje.

Sudėkitė į metalinę dėžutę ir drąsiai laikykite iki reikės vaišintis:) patiekite apibarstę cukraus pudra.

 

Cinamono žvaigždės (Zimtsterne)

Dar vieni sausainiai iš mūsų su sese “rinkinuko”, pasaulyje žinomi kaip Zimtsterne:) Taip taip, šitas irgi vokiškas receptas. Tiesa, su Rūta atradome jį viename sausainių žurnaliuke, o tik paskui pastebėjome, kad jų artėjant Kalėdoms galima įsigyti vokiškose parduotuvėse.

Visgi net ir per šias Kalėdas būdama Vokietijoje rinkausi kepti pati, o ne pirkti. Skaniau, gražiau, jaukiau. Ir dažnų svečių mėgstamiausi sausainiai:) Be to, labai gražu ir dovanoti!

 
  • 500 g maltų riešutų (lazdyno ar migdolų)
  • 5 baltymai
  • 400 g cukraus pudros*
  • 1,5 valg. šaukšto cinamono
  • 1 valg. šaukštas likerio (migdolų, vyšnių ar pan.) – nebūtina:)
  • šiek tiek cukraus pudros kočiojimui

Riešutus sumalame kavamale ir persijojame per sietelį, kad nebūtų pasislėpusių didesnių riešutų gabaliukų. Jei ir pasitaikytų, nieko baisaus, bet kai jų nėra, paprasčiau kočioti ir pjaustyti žvaigždes.

Baltymus išplakame iki standžių putų (taip, kad pavertus indą, jos neiškristų) ir tada sudėję cukraus pudrą išplakame dar.
Į riešutus supilkite likerį, jei naudojate, ir didesnę dalį baltymų (~2/3), kad riešutai suliptų ir gautųsi minkome tešla.

Kuria laikui padėkite į šaldytuvą ar net šaldiklį, nes atvėsusi geriau kočiojasi.

Kočiokite apie 0,5cm storio lakštą ir pjaustykite žvaigždes. sudėję į kepimo skardą aptepkite likusiais baltymais ir dėkite į orkaitę Kepti apie 175°C orkaitėje apie 10 min. Kad apkeptų, bet glajus išliktų baltas,  bet net ir šiek tiek parusvėję labai skanūs, tik kietesni.

*Jei neturite cukraus pudros,galite paprastą cukrų sumalti kavamale.

Šližikai (Kūčiukai)

Paskutinius kelerius metus nei vienos Kūčios neapsiėjo be mano naminių šližikų pagal Šarūno receptą. Gal ir ne patys tinkamiausi pasninkui, su pienu ir kiaušiniais, užtat tikrai skanūs, nesubliūkšta aguonų piene, ir  svarbiausia, rankų darbo, su meile:)

Kartais gal verta ignoruoti porą mažų “neigiamų” dalykų ir turėti extra gerų;)

  • 2 stiklinės pieno
  • 1 stiklinė cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • pakelis sausų mielių (arba 25 g tradicinių)
  • 2 valg. šaukštai aliejaus
  • 100 g ištirpinto sviesto
  • ½  arbatinio šaukštuko druskos
  • aguonų
  • vanilinio cukraus
  • miltų

Mielių paruošimas 

Dubenėlyje ištrinti mieles su 1 valg. šaukštu cukraus, tada supilti 3 šaukštus šilto pieno ir 2 šaukštus miltų ir išmaišyti, kad gautųsi skysta masė, uždengti ir palikti šiltai, kad iškiltų 2 kartus.

Šiltai dėkite į šilto vandens vonelę ar į orkaitę ant minimalios temperatūros.

Tešla

Mieles supilti į 2 stiklines pieno, išmaišyti ir dėti kitas dalis. Maišyt iki vientisos masės, po truputį dedant miltus. Pradžioje maišau rankiniu plakikliu, paskui mediniu šaukštu, galiausiai rankomis suminkau tešlą. Palikti kelioms valandos pailsėti ir pakilti

Tada įsijunkite mėgstamiausią kalėdinę muziką, kočiokite rankomis juosteles ir pjaustykite norimo dydžio šližikus.

Tegu tešla būna  šiltai, kol jūs dirbsite.

Kepti ~170 laipsnių orkaitėje, kol bus gražiai pageltę.