Šokaladinis pyragas, nuo kurio viskas ir prasidėjo

Rašiau apie pašilaičių šokoladinį pyragą kaip vieną pirmųjų mano kepinių, bet iš tikro tas, nuo kurio viskas prasidėjo, buvo šis. Prisimenu, kaip tarkuodavau šokoladą Pašilaičių virtuvėje su žalia siena ir jis tirpdavo rankose, kaip sunku buvo įmaišyti baltymus į tirštą šokolado masę, ir kaip supratusi, kad jis labai patinka berniukui iš mokyklos, kuris patiko man, kepiau jį vos tik radusi progą:)

Šiandien ta proga buvo ne dėl Justo, bet dėl būrio nuostabių moterų, su kuriomis kartu susirinkome Kalėdų dirbutvėlėse gaminti vainikų. Taip taip, vainikų, ne vaikinų:) Nesvarbu, kad kol laukėme šio sekmadienio ištirpo sniegas ir oras labiau priminė pavasarį…Šarūnės namai buvo pilni Kalėdų nuotaikos ir jos draugės Agnės privežtų kenio šakų, cinamono lazdelių, džiovintų apelsinų ir citrinų, kankorėžių, karoliukų, kaspinukų ir kitų puošmenų, kvepėjo mandarinais, šviežia duona ir visokiausiais saldėsiais, tarp kurių ir šokoladiniu pyragu.

img_20161120_165946

Viską pasiruošiau iš vakaro, o ryte atskėlus teliko įkaitinti orkaitę ir iškepti:)

  • 200 g juodojo šokolado
  • 150 g smulkintų migdolų
  • kaupinas šaukštas kakavos
  • 20 g krakmolo
  • 100 g cukraus
  • 5 kiaušiniai
  • 100 g sviesto
  • žiupsnis druskos

Šokoladą sutarkuokite ir sumaišykite su kakava, krakmolu ir smulkintais rtiešutais

Kiaušinių trynius išsukite su cukrumi ir druska, sudėkite šokolado mišinį ir sviestą, gerai išmaišykite.

Baltymus išplakite iki standžių putų, sukrėskite į šokolado masę ir atsargiai išmaišykite. Viską sudėkite į kepimo popieriu išklotą ar sviestu išteptą kepimo formą.

Kepkite 180°C orkaitėje apie 45 min.

… ir vis dėlto tas rankų darbas yra ypatingas, nesvarbu, ar minkai tešlą, ar lipdai iš molio, ar pini vainikus. Per pirštus tarsi išleidi visą susikaupusią energiją ir jausmus ir pasisemti naujos. Tokia neapsakomai graži popietė, kad noris visus sekmadienius taip leisti, su gražiais žmonėmis, geromis emocijomis, kažką kuriant. Net galvoju, kad tas Kalėdų vaikinų gaminimas būtų irgi nebloga tema dirbtuvėms (suprask – meduolių žmogeliukų kepimas ir dekoravimas:))

Vyksta darbas:

20161120_125413

received_1487735891254041

Čia pyragas įsitaisęs ant dar nepapuošto vainiko.

20161120_133520

O čia mes po pyrago su vaikikais, į kuriuos, regis, įpynėme ir visą savo Kalėdų laukimo nuotaiką ir meilę:)

received_1487736061254024 received_1487736121254018

Olandiškas obuolių pyragas Mildai

Žmonės aplink mane šiemet labai anksti pradėjo laukti Kalėdų. Man pačiai tai būtų įprasta ir spalio vidury, bet šįkart visi regis tokie pat pamišę kaip ir aš pati. Gal čia tas sniegas… Gerai, kad gyvenam Lietuvoj:) Jau su krikšto sese pradėjom pirkti dovanas, kitą sekmadienį numatyta kalėdų vainikų gaminimo popietė ir šiendien namie pirmą kartą įsijungiau Kalėdinę muziką.

Ir patys geriausi sekmadieniai, kai juos šventi, ar nueidamas iki bažnyčios ir kavos po to, ar kai visą dieną praleidi  virtuvėje gamindama jautieną wellington ir kepdama pyragą vienai mylimiausių kolegių gimtadienio proga. Duokit man mielų žmonių ir progų ir aš kepsiu, virsiu, ruošiu vakarėlius ir  leisiu visus vakarus ir sekmadienius virtuvėje.

Olandiškas obuolių pyragas ypatingas tuo, kad obuoliai marinuoti citrinos sultyse su cinamonu, o po jais – džiuvesėliai su anyžium.

img_20161114_234659

Tešla:

  • 175 g minkšto sviesto
  • 175 g cukraus, geriausia cukraus pudros arba paprasto, pasmulkinto kavamale
  • 350 g persijotų miltų
  • 1 kiaušinis (išplaktas puodelyje)
  • arbatinis šauktelis kepimo miltelių
  • 1 citrinos žievelė
  • žiupsnelis druskos

Iš visų šių ingredientų suminkykite tešlą. Jei per sausa ir nelimpa, įpilkite šaukštą vandens. Padėkite į šaldytuvą ir tuo tarpu paruoškite obuolius.

  • apie 1 kg obuolių
  • 1 citirnos sultys
  • 2 arb. šaukšteliai cinamono

Obuolius nulupkite, išimkite sėklas ir supjaustykite plonomis skiltelėmis.

Citrinos sultis išmašykite su cinamonu ir jomis užpilkite obuolius. Palikite pasimarinuoti

  • pora šaukštų džiuvėsėlių
  • arbatinis šaukšt. anyžiaus sėklyčių

Trečdalį tešlos atpjaukite ir atidėkite, o likusią iškočiokite. Kepimo skardą, apie 30 cm skersmens, ištepkite sviestu ir išklokite iškočiota tešla.

Pabarsykite džiuvėsėlių ir anyžiaus mišiniu ir ant jo sudėkite obuolių skilteles.

Likusią tešlą iškočiokite, supjaustykite juostelėmis ir sudėkite ant obuolių sukryžiuodami. Jei liks, galite papuoškit kokiomis aplikcijomis.

Kepkite 180ºC orkaitėje apie 45 min.

  • 4 šaukštai džemo
  • 2  šaukštai romo

Iškepusį bet dar šiltą pytagą aptekite abrikosų ar slyvų džemu, sumaišytu  su romu. IR palikite atvėsti, o tada neškite į darbą savo Mildai arba duokite šeimai valgyti su arbata.

20161114_123202

20161113_203445

 

Šalta grybų ir burokėlių sriuba

Be šitos sriubos neapsiėjo nei vienos mano gyvenimo Kūčios, net ir tos, kurias praleidome Berlyne. Ją gamindavo Vievio bobutė, o dabar gaminu aš. Tai pirmas patiekalas, kurį sukalbėję maldą ir sulaužę plotkelę ragaujame susėdę už Kūčių stalo. Man jos žavesys tame, kad ji ypatingai paprasta, padarytą vos iš  dviejų produktų, neskaitant druskos ir pipirų. Ir kad galima pasiruošti iš anksto, taigi lengviau planuoti laiką, kai dar daug patiekalų rikiuojasi eilėje.

Tikriausiai visuose namuose Kūčioms yra ruošiame kažkas su džiovintais grybais. Kai juos verdate, neišpilkite grybų nuoviro, bet atidėkite sriubai.

Perkoškite jį į kitą puodą, kad nepatektų kokių drumzlių ar smėlio ir atskieskite vandeniu, maždaug viens prie vieno.

Atskirai išvirkite ar iškepkite porą nedidelių burokėlių. Juos nulupkite, supjaustykite mažais kubeliais ir sumeskite į grybų nuovirą.

Tada viską virkite keliolika minučių, kad sriuba įgautų ir burokėlių skonio, pasūdykite ir įmalkite šiek tiek juodųjų pipirų. O tada palikite atvėsti ir sulaukti vakaro.

 

Spanguolių kisielius

Vievyje Bobutė  spanguolių kisielių darydavo kaip desertą – tokį tirštą, kad galėjai šaukšteliu kabinti. Bet ir būdavo jis ne kaip gėrimas, o kaip desertas, patiektas kiekvienam atskiroje stiklinėje, įstatytoje į metalinį laikiklį su medine rankena.. kaži kur jie dingę? Gaila, kai kai kurie daiktai neišlieka..  bet išlieka prisiminimai, receptai, kartais originalūs, o kartais adaptuoti. Taigi mano kisielius yra visiška priešingybė – nelabai saldus ir tik vos vos tirštas, kad būtų galima gerti ir atsigaivinti.

Šiemet Kūčias suruošiau visai šeimai viena, tik aguonas vyrai padėjo sumalti, užtat neliko laiko fotografuoti procesų ir rezultatų. Bet gal ir nereikia – tegu bus kaip senoviškoj receptų knygoj, aprašymai be nuotraukų.

Mama kasmet stengiasi išvažiuoti į pelkes pririnkti spanguolių, sveikatai, jei reikėtų, ir Kūčiom. Apie litrą  šaldytų spanguolių verdu dideliame puode vandens, įdedu cukraus “iš akies”. Kai jau uogos minkštos, sutrinu bleldneriu ir perkošiu, kad nebūtų odelių ir sėklyčių. Galima daryti ir kitaip – uogas išspausti per merliuką, bet taip mano galva daugiau vargo.

Paragaukite gautą skystį ir jei reikia, dar pasaldinkite, kad nebūtų per rūgštu.

3-4 šaukštus bulvių krakmolo ištirpinkite šaltame vandenyje. Būtinai šaltame. Ir plona srovele supilkite į spanguolių vandenį, maišykite ir užvirkite.

Galiausiai atšaldykite ir patiekite kokia nors bobutės ąsotyje.

 

 

 

 

Burokėlių risotto mano stebuklų pasaulyje

Mano pasaulis kaip pasaka – gražus ir pilnas stebuklų. Čia ne viskas tikra, bet užtat visada saulėta, net ir tuomet, kai ant dangų užtraukusių debesų ilsisi geltonos avytės*.

Tik dvidešimt trys žingsniai iki dangaus, atsirėmusio į pušų viršūnes, ir vėl galima skrajoti. Ne skristi, ne kristi. Kaskart čia sugrįžus sunkias mintis pakeičia vėjas galvoje. Ir vėl bėgi – nuo savęs į save – tikrą, laimingą, stiprų.

Čia nėra blogų pabaigų, čia niekas nevyksta be priežasties, čia galima augti ir visada likti vaiku.

Mano pasaulis gražus, ir net norėdama negaliu to pakeisti, juo labiau kas kitas. Galiu dalintis su visais, bet niekam jo neatiduosiu.

Ir šį penktadienį išėjus iš darbo, regis, galėjau leisti sau atsirasti duobutėje, kai nieko nesinori, kažko ilgu, tamsu ir šalta. Bet pasirinkau kitaip –  suorganizavau vakarieniautojus ir užsileidusi mylimiausią Kalėdinį cd dainuodama grįžau namo gaminti. Sukausi virtuvėje keisdama šventinės muzikos įrašus lyg ant sparnų.  Ir negi tai ne stebuklai, kaip galime patys pakeisti savo būseną, kaip muzika mums padeda, kaip pagalvojus apie gerus dalykus jų gyvenime ima daugėti?  Ir tada taip norisi jais dalintis su žmonėmis, kurie patys kaip stebuklai tamsias ir šaltas dienas nušviečia ir sušildo. Jie mano didžiausias turtas. Esu be galo turtinga. Ir laiminga.

  • 400 g risotto ryžių
  • 2 dideli burokėliai
  • svogūnas
  • pora skiltelių česnako
  • taurė sauso balto vyno
  • šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
  • šaukštas sviesto
  • sultinio (naudojome ekologišką daržovių  iš kubelio bet tiktų ir naminis ar tiesiog vanduo)
  • 100 g kietojo sūrio
  • jeigu norisi kremiškiau, šlakelis grietinėlės
  • žiupsnelis anyžių
  • žiupsnis cinamono
  • druska, šviežiai malti juodieji pipirai
  • saulėgrąžų aliejaus burokėlių traškučiams
  • rukola ir mažieji kukurūzai kaip puošmena, taip pat ir juodoji jūros druska

Na ką, pirmiausia įjungiu orkaitę ties 180ºC. Kol ruošiu visą kitą, galės ramiai su kepti burokai. Kadangi maniškiai labai dideli, perpjaunu pusiau ir 3 iš 4 puselių susuku į foliją  ir sudedu kepti. Ketvirtąją pasilieku burokėlių traškučiams.

Kukurūzus sudėkite ant folijos, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, šiek tiek druskos, pipirų, permaišykite ir įdėkite šalia burokėlių į orkaitę. Taip pat turi apskrusti. Ilgai netrunka, bet kol jie sau keps, galėsite ramiai rūpintis risotto pagrindu ir kitais dalykais. O ir virtuvėje daugiau vietos, kai visi produktai “įdarbinti”.

Burokėlių traškučiai. Plonai plonai kuo ploniau supjaustykite burokėlį ir sudėkite kepti į įkaitintą saulėgražų aliejų. Ale “fritiūrinė”:) Kepkite kol apskrus ir pasigrankščiuos. Tada išimkite ant popierinio rankšluosčio ir palikite atvėsti. Pasūdykite.

Risotto pradžia kaip visada ta pati, tad kopijuoju Jums nurodymus iš ankstesnių aprašymų:)

Puode ištirpintame sviestą, įpilame šiek tiek ypač tyro alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepame svogūną ir česnaką – turi suminkštėti, šiek tiek pagelsti, bet nesudegti.

Kai tai įvyksta, į puodą supilame ryžius, permaišome, minutę pakepame ir pilame vyną. Man patinka kaip jam sušnypštus viska virtuvė pakvimpa!

Toliau kaitiname ryžius ant nedidelės ugnies, pilame samtį sultinio ir nuolat maišome, kad nepradėtų kibti prie dugno, iki skystis susigeria į ryžius. Tada vėl samtis sultinio ir vėl maišome. Ir taip iki turime ryžius beveik (dar ne tobulus) al dente.

Sutarkuokite kietąjį sūrį – jo tuoj prireiks:)

Ar jau iškepė burokėliai? Šakutė turėtų nesunkiai smigti. Ištraukite ir supjaustykite smulkiais kubeliais (panašiai kaip svogūną – įpjaukite statmenai, tada horizontaliai, o tada riekelėmis).

Burokėlius įmaišykite į ryžius, taip pat ir kietąjį sūrį, paskaninkite prieskoniais (druska, pipirai, cinamonas ir anyžius), įpilkite dar samtį sultinio ar karšto vandens. Jeigu norisi kremiškiau, galima įpilti šiek tiek grietinėlės (tinka ir ta mažiau riebi “kavai”).

Šį kartą serviravau taip:

Gilesnius dubenėlius išklojau rukola, ant jos risotto, o tada akpekti kukurūzai, burokėlių traškučiai ir juodoji druska. Spalvos lėkštėje yra gerai:)