Šokaladinis pyragas, nuo kurio viskas ir prasidėjo

Rašiau apie pašilaičių šokoladinį pyragą kaip vieną pirmųjų mano kepinių, bet iš tikro tas, nuo kurio viskas prasidėjo, buvo šis. Prisimenu, kaip tarkuodavau šokoladą Pašilaičių virtuvėje su žalia siena ir jis tirpdavo rankose, kaip sunku buvo įmaišyti baltymus į tirštą šokolado masę, ir kaip supratusi, kad jis labai patinka berniukui iš mokyklos, kuris patiko man, kepiau jį vos tik radusi progą:)

Šiandien ta proga buvo ne dėl Justo, bet dėl būrio nuostabių moterų, su kuriomis kartu susirinkome Kalėdų dirbutvėlėse gaminti vainikų. Taip taip, vainikų, ne vaikinų:) Nesvarbu, kad kol laukėme šio sekmadienio ištirpo sniegas ir oras labiau priminė pavasarį…Šarūnės namai buvo pilni Kalėdų nuotaikos ir jos draugės Agnės privežtų kenio šakų, cinamono lazdelių, džiovintų apelsinų ir citrinų, kankorėžių, karoliukų, kaspinukų ir kitų puošmenų, kvepėjo mandarinais, šviežia duona ir visokiausiais saldėsiais, tarp kurių ir šokoladiniu pyragu.

img_20161120_165946

Viską pasiruošiau iš vakaro, o ryte atskėlus teliko įkaitinti orkaitę ir iškepti:)

  • 200 g juodojo šokolado
  • 150 g smulkintų migdolų
  • kaupinas šaukštas kakavos
  • 20 g krakmolo
  • 100 g cukraus
  • 5 kiaušiniai
  • 100 g sviesto
  • žiupsnis druskos

Šokoladą sutarkuokite ir sumaišykite su kakava, krakmolu ir smulkintais rtiešutais

Kiaušinių trynius išsukite su cukrumi ir druska, sudėkite šokolado mišinį ir sviestą, gerai išmaišykite.

Baltymus išplakite iki standžių putų, sukrėskite į šokolado masę ir atsargiai išmaišykite. Viską sudėkite į kepimo popieriu išklotą ar sviestu išteptą kepimo formą.

Kepkite 180°C orkaitėje apie 45 min.

… ir vis dėlto tas rankų darbas yra ypatingas, nesvarbu, ar minkai tešlą, ar lipdai iš molio, ar pini vainikus. Per pirštus tarsi išleidi visą susikaupusią energiją ir jausmus ir pasisemti naujos. Tokia neapsakomai graži popietė, kad noris visus sekmadienius taip leisti, su gražiais žmonėmis, geromis emocijomis, kažką kuriant. Net galvoju, kad tas Kalėdų vaikinų gaminimas būtų irgi nebloga tema dirbtuvėms (suprask – meduolių žmogeliukų kepimas ir dekoravimas:))

Vyksta darbas:

20161120_125413

received_1487735891254041

Čia pyragas įsitaisęs ant dar nepapuošto vainiko.

20161120_133520

O čia mes po pyrago su vaikikais, į kuriuos, regis, įpynėme ir visą savo Kalėdų laukimo nuotaiką ir meilę:)

received_1487736061254024 received_1487736121254018

Pažįstamas, bet nepažintas šokoladinis pyragas su viskiu ir imbierais

20160811_204051

Tas noras kepti šokoladinį pyragą ateina iš kažkur giliau, ne iš alkio ar noro saldaus ir be jokios progos. Jau kurį laiką jaučiau jį kirbant ir galiausiai apsisprendžiau – rytoj! Neturėjau numačiusi recepto, bet žinojau, kad šįkart pyragas turi būti kažkuo kitoks, gal su daugiau skonių ir prieskonių, greičiausiai dar pastiprintas kokiu rimtu gėrimu, nenuobodus, pažįstamas, bet nepažintas. Ir maišiau viską ketvirtadienį taip, kaip man atrodė, galvodama – “ai, žiūrėsiu, kas gausis. ir ar gausis:)” Ir gavosi. Priėmiau tai kaip ženklą:)

Prie ko tie ženklai? Nes šiemet liepos 23 man susėjo 30 metų. O 07+23=30, todėl nutariau, kad  tai ženklas. Geras, nes visi ženklai geri, nesvarbu, įspėjamieji, nurodomieji ar dar kokie, aišku, jei juos laiku pastebi, teisingai interpetuoji ir pasitiki, kad jie žino geriau:) Į tą ženklų temą draugai dar padovanojo ženklą “minimalus greitis 30” ir palinkėjo nestabdyti:)

20160816_174716

Jūratė klausė, ką man pačiai reiškia tas 07+23. Manau visų pirma tai, jog jau galima žinoti, ko nori, ir ypač ko nenori, ir būti tuo, kuo esi – fainuole trisdešimtmete:) Svarbu rinktis savo kelią (o pagal žemėlapį po 30 yra daug kelių:))

20160807_093243

Taigi grįžtu prie pyrago:)

  • 200 g kartaus šokolado  (šį kartą jį naudoju “paprastą”, konditerinį, su 50% kakavos, nes noriu, kad ir pyraas būtų ne prašmatnus, o žemiškas, kaip žmonės)
  • 150 g sviesto
  • 2 valg. šaukštai kakavos
  • 100 g cukruoto džiovinto imbiero
  • 100 ml jūsų mylimiausio viskio (aš naudojau Glenlivet single malt škotišką viskį, 15 metų laikytą prancūziško ąžuolo statinėse)
  • 4 kiaušiniai
  • 100 g rudojo cukraus
  • šaukštas cinamono
  • šaukštelis maltų kvapniųjų pipirų
  • geras žiupsnis gvazdikėlių
  • 200 g maltų migdolų
  • žiupsnelis druskos

Šokoladą sulaužiau į gabalėlius ir tirpinau metaliniame dubenėlyje, vandens vonelėje. Kai ištirpo įmaišiau ir kakavą, ir permaišiau geriau silikonine mentele, kad nebūtų gumuliukų.

Tuo tarpu jau galima įjungti orkaitę kaisti iki 180°C ir pasiruošti kepimo formą (apvalią ~ 21Cm skersmens ar pailgą 25cm), išklojant ją kepimo popieriumi .

Imbierus smulkiai supjausčiau ir užpyliau viskiu.

Kiaušinių trynius atskyriau nuo baltymų. Baltymus padėjau šaltai, kad paskui geriau plaktųsi, o trynius ir sutryniau su cukrumi mikseriu. Į trynių masę sudėjau šokoladą, imbierą su viskiu, cinamoną. gvazdikėlius, kvapniuosius pipirus ir maltus migdolus.

Viską gerai išmaišiau ir tada sukrėčiau iki standžių putų išplaktus baltymus. Atsargiai įmaišiau.

Kepiau įkaitintoje formoje apie valandą laikas nuo laiko vis patikrindama dantų krapštuku, ar tešla vis dar prie jo kimba, ar jau nebe (kepimo laikas priklausys labai nuo to, kokio dydžio kepimo formą naudisite).  Kai jau nebekibs, išimkite iš orkaitės, leiskite pravėsti ir mėgaukitės.

Tai visgi kas gavosi? Kažkas tokio, ko buvo verta palaukti ilgiau nei galvojau (maniau iškeps per 30-45min, bet užtruko virš valandos:) Man labai patiko rezultatas. Šlapias, ne per saldus, kažkuo vyriškas, derantis su taurele gero viskio, arba su desertiniu vynu, kas irgi nėra ne vyriška, bet dažniausiai labiau (pa)tinka moterims.

20160811_203436

  20160811_173949

Mousse au chocolat

Kaip šiandien prisimenu, kaip tada gal 12 metų Bremeno terasoje nusistebėjau kad per keistas pavadinimas desertui “musė šokolade”, kurį teta Ieva ketinio pagaminti tą vakarą. O iš tikro visai ne musė, o šokolado puta.

Mousse au chocolat papuolė tarp tų receptų, kuriuos perėmiau iš jos Vokietijoje, o ji savuosius – iš savo tetos Marie Marselyje. Rašau ir galvoju, kad visgi įdomu, kaip kulinariniai džiaugsmai perduodami ne tik iš kartos į kartą, bet ir iš vienos šalies į kitą, per tetų liniją. Gal ir aš kada išmokysiu kažko savo dukterėčią ar sūnėną?

O kol dukterėčios ir sūnėnai dar nesisukioja aplink virtuvėje, gaminu draugams.

Ingridientai:

  • 200 g kartaus šokolado
  • 200 ml indelis grietinėlės
  • 5 kiaušiniai
  • vanilinis cukrus

Procesas:

Šokoladą ištirpinkite šilto vandens vonelėje.

Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir išsukite su ~šaukštu vanilinio cukraus.
Tegu baltymai tuo tarpu pabūna šaldytuve, nes atvėsę geriau plakasi.
Į ištirpintą ir jau kiek atvėsusi šokoladą iš lėto supilkite trynius ir išmaišykite.
Išplakite grietinėlę ir įmaišykite į šokolado ir trynių masę.

Galiausiai – iki standžių putų išplakite baltymus ir atsargiai įmaišykite į šokolado kremą iki gausite purią šokolado putą.

 Dėkite į vieną didelį gražų indą arba į mažus kiekvienam smaližiui atskirai.

Pašilaičių šokoladinis pyragas

Prisimenat tuos plėšomus kalendorius su vardadieniais, mėnulio fazėm, patarimais kada ką sodinti arba receptais kitoje pusėje? Dabar jie gal nebe tokie populiarūs, bet galima rasti. Pamačius juos knygyne pajuntu kažkokią nostalgiją. Vaikystėje vartydama bobutės kulinarines knygas rasdavau jose kalendoriaus lapelių su receptais ir pati juos rinkdavau, o dabar laikas nuo laiko  pasiimu seną “Valgių gaminimą” bet mieliau skaitau ne knygoje, o ant joje saugotų lapelių ranka rašytus ar tuos “kalendorinius” receptus.

Atrodo, jie gyvesni. Viena matyt užsirašyti pas draugę geriant arbatą, kiti perrašyti iš kažkur, treti, tie iš kalendorių, išsaugoti mąstant kaip kažkam tai gaminsi.

Panašiai ir su savo  pačios receptų sąsiuviniu. Nors ir yra tokių, kuriuos įsiklijavau iš kažkokių žurnalų ar reklaminių lankstinukų ir taip nė karto ir nepagaminau, dauguma turi savo istorijas, žmones, jausmus.

Vienas tokių, ne rašytas ranka, bet įklijuotas, rastas ant  vokiško kepimo miltelių ar vanilinio cukraus pakelio (ale Dr.Oetker) antros pusės yra šokoladinis pyragas “Louise”. Bet man jis tiesiog Pašilaičių šokoladinis pyragas – vienas iš tų pirmų dviejų, kuriuos kepiau, man atrodo, įkvėpta vienoje knygelėje perskaitytos patarimo – “niekada neatsisakykite namuose kepto šokoladinio pyrago”. Ir taip aš pamilau tuos šokoladinius pyragus, nes į juos galima sudėti tiek daug meilės:)

  • 250 g sviesto
  • 200 g cukraus
  • šiek tiek vanilinio cukraus
  • 4 kiaušinio tryniai
  • 150 g juodojo šokolado
  • 125 g smulkintų migdolų
  • 250 g miltų
  • 2 arb. šaukšteliai kepimo miltelių
  • 4 kiaušinio baltymai

Kambario temperatūros sviestą išsukame po truputį supildami cukrų ir įmušdami kiaušinio trynius. Gerai išmaišome/išplakame.

Tada pilame tarkuotą šokoladą (aš smulkinau el.kapokle), migdomus, kepimo miltelius. Galiausiai įmaišome miltus.

Kiaušinio baltymus išplakame iki standžių putų (jau tikriausiai žinote tą “burtą”, kad apvertus indą su plaktais baltymais jie turi likti inde, o ne išskristi) ir atsargiai įmaišome į pyrago masę. Pastaroji bus gan kieta dėl miltų, tad geriausia maišyti mediniu šaukštu.

Apvalią kekso formą ištrinkite sviestu, jei linkusi prikepti galite net pabarstyti miltais ir į ją sukrėskite pyrago tešlą.

Kepti reikia apie 60-70 min 175°C orkaitėje. Ar iškepė geriausia patikrinti įsmegus dantų krapštuką ar degtuką – jis turi neapkibti tešla, likti švarus.

Jeigu jums patinka, galime tempti kokią tai glazūrą, kaip kad siūlo tas receptas ant pakelio, o aš tiesiog pabarstau cukraus pudra.

Black afgano. Šokoladinis pyragas su čili.

Šokoladinis pyragas man visada asocijavosi su meile.

Pirmasis, kurį iškepiau ir kepiau kelis metus, buvo pagal receptą nuo vokiško kepimo miltelių pakelio nugarėlės ir vadinosi “Louise”. Ruošdavau jį  iš visos širdies atlikdama kiekvieną žingsnį – nuo šokolado tarkavimo iki baltymų išplakimo, atsargiai įmaišant juos į tirštą šokolado ir sviesto masę, mintyse jau matydama, kaip pradžiuginsiu  per kelis namus gyvenusį draugą, mėgusį tuos mano pyragus, ir kaip besivaišindami vėl  kalbėsime apie kepyklėlę Berlyne prie kanalo ir kitas vaikiškas svajones.

Šito recepto nekepiau jau n metų. Matyt kaip su laiku, išsipildančiomis svajonėms ir dūžtančiomis iliuzijomis keičiasi meilės supratimas, taip kartu keičiasi ir skoniai, receptai. Iki kol randi tą vienintelį. Bet pagrindas išlieka tas pats – šokoladas.

Šį sekmadienį mano meilės jausmas toks, kad norisi kažko tikrai juodo, klampaus, aštraus, ne saldaus, tikro.

Šokoladas meilei, čili aistrai, riešutai tiems akmenukams kelyje ir tikėjimui, kad visus juos gali surinkti ir nukloti grindinį, skirtą eiti dviese, rudas cukrus todėl, kad niekas gyvenime nėra tik balta.

Tinka, jei labai mylite ir trokštate palepinti, arba jei norite atsisveikinti  su tais dalykais, kurie buvo, tam, kad iškeptumėte kažką gero naujam meilės etapui.



Meilės sudedamosios dalys:

  • 200 g  pačio juodžiausi šokolado (juodžiausias kurį radau buvo 82%)
  • 40 g  šokolado iš 100% kakavos (naive šokolado kakava)
  • 4 valg. šaukštai vandens
  • 150 g rudojo cukraus
  • 180 g sviesto (kambario temperatūros)
  • 1 čili pipiras
  • 4 valg šaukštai miltų
  • 30 g maltų migdolų
  • peilio galiukas kepimo miltelių
  • 100 g smulkintų migdolų
  • 5 kiaušiniai
  • Cukraus pudros pabarstyti

Ką su tuo daryti?

Į šilto vandens vonelę įstatome indą ir jame tirpiname sulaužytą šokoladą, įpylę tuos kelis šaukštus vandens. Tirpiname iš lėto kaitindami ir pamaišydami.

Pilame cukrų, sumaišome, kad taip pat ištirptų šokolade, kaip kartais meilėje ištirpstame ir mes patys.

Čili pipirą perpjovę pusiau išimame sėklytes, ir smulkiai supjaustome. Sutriname blenderiu su šiek tiek sviesto, iki beveik nelieka atskirų čili gabaliukų.

Šią masę ir visą kitą sviestą, supjaustytą gabalėliais,  po truputį dedame į dar šiltą šokoladą, maišome, tirpiname, dedame dar, iki visas sviestas ištirpęs.

Maišyti geriausia silikonine mentele, nuo kraštų nukabinant prikibusius likučius, atkeliant nuo apačios.

Į šokoladą dedame miltus, kepimo miltelius ir  maltus migdolus. Tegu suteikia mūsų meilei tvirtumo, kūno.

Po vieną įmaišome kiaušinių trynius, o baltymus atidedame, kad po to galėtume suplakti juos iki standžių putų, tokių, kaip tos svajonės ir iliuzijos – purių, lengvų, bent niekaip nesubliūkštančių.

Išplaktus baltymus į šokolado masę sudedame atsargiai. Nors jie ir prapuola bendroje masėje, jų indėlis labai svarbus.

Migdolai. Meilės akmenukai. Juos sukapojame ir apie porą minučių ant vidutinės ugnies pakepiname ant keptuvės (! be jokių riebalų), tam, kad įgautų daugiau riešutiškumo.

Viskas. Beliko iškepti orkaitėje įkaitintoje iki 180°C, ~40 minučių. 

027