Petražolių pesto su graikiniais riešutais

Paskutinis šių metų derlius nuimtas paskutinėmis spalio dienomis buvo petražolės. Be didelių įžangų – kadangi jų buvo baisiai daug ir viską užšaldyti gan sudėtinga, susigalvojau išbandyti petražolių pesto.

  • Du pilni puodeliai petražolių, paspaustų truputį
  • Puodelis smulkintų graikinių riešutų
  • Pusė puodelio tarkuoto parmesan’o, pecorino ar džiugo
  •  3 skiltelės česnako
  • pusė arbatinio šaukštelio druskos
  • 3/4 puodelio alyvuogių aliejaus

Petražoles nuskabykite, kad nebūtų kietų kotelių, sumeskite į indą kuriame trinsite. Sudėkite sutarkuotą sūrį sutarkuokite, šiek tiek pasmulkintus riešutus ir česnaką. Viską užpilkite alyvuogių aliejumi ir trinkite blenderiu iki vientisos masės. Paskaninkite druska ir sudėkite į stiklainiukus.

Laikykite šaldytuve ir derinkite prie makaronų ar žuvies, naudokite salotų padažams.

Veganiškas variantas gali būti be sūrio:) paprastai.

Aronijų ir vyšnių lapų sirupas

Kai sesė laukėsi, atradau, kad labai gerai namie turėti sirupo, nes jis daug skaniau nei visokie pirktiniai limonadai, sultys. Be to, galima duoti vietoj vyno ir kitiem draugam, kurie į svečius atvyksta automobiliu arba gerti pačiam:) mmm, kaip jau pasiilgau vakarėlių namie, gerai kad ruduo.

Savaitgalį nurinkusi aronijų krūmą kaime ir priskynusi vyšnių lapų verdu “atsargas žiemai”.

  • 1 litras vandens
  • 100 vyšnių lapų
  • 200 g aronijos uogų
  • 1 kg cukraus
  • 1 arb. šaukštelis citrinos rūgšties

Lapus ir uogas užpilkite vandeliu ir pavirkite apie pusvalandį. Tuoj pakvips vyšniomis:)

Tada perkoškite, sutrinkite uogas, supilkite cukrų, citrinos rūgštį ir pavirkite, kol cukrus ištirps.

Stiklainius iškaitinkite orkaitėje ar migrobanginėje krosnelėje ir išpilstykite karštą sirupą. Dangelius patepkite spiritu ardegtine, gerai užsukite ir palikte atvėsti.

 

Baravykai svieste žiemai pagal Leną Šliogerienę

Šitą baravykų paruošimą sužinojau iš Lenos Šliogerienės – virtuvės gudrybių žinovės, kuri visada turi patarimą, kaip ką geriau ruošti ir kodėl. Kai džiovintų grybų likę dar nuo pernai, o šaldiklyje nėra vietos,  reikia naujo būdo juos išsaugoti. Ir labai gerai, kai tas būdas nepaprastai paprastas  – ypač jei grybus tvarkai sekmadienio vakare, kai labiau už viską jau norėtųsi eiti ilsėtis prieš naują darbo savaitę. Tereikia sveikų baravykų galvučių ir daug daug lydyto ghee sviesto.

Baravykus išvalykite, pasilikite galvutes (kotus galite džiovinti), nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite galvutes siauromis riekelėmis.

Keptuvėje išlydikite  lydytą ghee sviestą (drąsiai visą indelį), užkaitinkite ir sudėkite baravykus. Tegu apkepa. Pasūdykite, įmalkite šiek tiek pipirų ir viskas.

Stiklainius iškaitinkite ir į juos sudėkite baravykus, užpilkite sviestu. Laikykite šaldytuve ir naudokite kai prireiks prie bulvių, į makaronus, ryžius, valgykite vienus ar kaip tik sugalvosite.

Kaip gerai, kai viskas paprasta:)

Pomidorų džemas su čili

Aaaaaaaaaaaa, ir vėl ruduo, ir vėl sodo ir daržo gėrybės ir vėl nespėji iš jų pagaminti visko ko norėtum. Katais net pasidžiaugiu, kad metai šiemet ne tokie derlingi;)

Paskutinį vakarą prieš skrendant pas sesę griebiausi pomidorų. Pernai mano aprašytas pomidorų padažas man pačiai labai pravertė kelis sykius, kai nebuvo ką valgyti namie ir puikiai paskanino makaronus. Bet norėjau kažko naujo – taigi  šiemet pomodorų džemas su čili, kad tiktų prie sūrio ir vyno prie žindinio žiemos vakarais.

Visų pirma pasiruošiau pomidorus – juos reikia blanširuoti tam, kad būtų lengviau nulupti, o tada supjaustyti kubeliais.

Įpjauname X pomidoro viršūnėlėje, užpilame verdančiu vandeniu , traukiame, lupame, pjaustome kubeliais ir metame į puodą.

Tokių supjaustytų pomidorų mano puode galiausiai buvo 2 kg.

Papildomai sunaudojau 800 g uogienių cukraus, nepilną šaukštą džiovintų čili pipiriukų  (tokie, kur kaip tarkuoti pipirai, su sėklytėm, jų dėkite po truputį pagal savo skonį, nes labai greitai tampa laaabai aštru), žiupsnį druskos ir porą šaukštų svogūnų acto (tinka ir sidro ar obuolių).

Taigi pomidorus kaitiname puode ir jiems užvirus supilame cukrų. Išmaišykite, tegu užverda dar kartą. Papildomai įdėkite čili, šiek tiek druskos ir du šauštus acto. Ir tada virkite apie porą valandų ant vidutinės ugnies, kad po truputį nugaruotų dalis skysčio. visai tirštas jis nebus, bet vėliau sutirštės stiklainiuose.

Galiausiai visą džemą sutryniau blenderiu, užkaitinau ir supilsčiau į iškaitintus stiklainius (šių metų būdas – juos sudėti kokiom 4 minutėm į mikrobanginę, neuždengtus – tik paskui neskubėkite išimti nes galite nusiplikyti arba stiklainis gali sutrūkti nuo temperatūrų skirtumo). Dangelius nuplikiau verdančiu vandeniu, dezinfekavau ir užsuktus stiklainius sustačiau aukšyn kojom iki ryto. O tada suklijavusi lipdukus-etiketes.

 

 

Pomidorų padažas žiemai

Atrodo, kad oras paskutinėmis dienomis  neapsisprendžia, ar jau ruduo, ar dar tik benueinanti vasara.  Gal ir geriau, kad lytų – būtų mažiau pagundų ir daugiau laiko baigti tvarkyti visas vasaros, na, ir rudens, gėrybes. Obuoliai niekaip nesibaigia, agurkai pamarinuoti, grybus džiovina tėvai, todėl man dabar atėjo laikas pomidorams.

Iš vaikystės be kepinių, labai ryškiai prisimenu du patiekalus, kuriuos gamindavau Pašilaičių virtuvėje su žalia siena – kažkokias ale prancūziškas bulves su svogūnais pagal receptą iš  žurnalo  “Pepė” ir makaronų interpretacijas bolognese tema, su malta mėsa, pomidorais, daržovėm. Kaip iš kokio filmo matau kaip pastarąjam patiekalui su tėveliu lupam svogūnus, kepam mėsytę, pjaustom paprikas ir šampinionus.  Ir tada galvojam kaip įdėti čili tiek, kad mamai nebūtų per aštru.

Ir va, įsivaizduoju, jei būtume turėję naminio pomidorų padažo būtų buvę viskas paprasčiau. Išvirei makaronus, atsidarei stiklainiuką, ir viskas. Ir nežinau, gerai ar blogai, kad neturėjom, bet bet kuriuo atveju, panaudojimo būdų naminiam pomidorų padažui tikrai galima rasti įvairių. Todėl surinkusi visus pomidorus nutariau pamėginti padaryti kažką  panaudojamo šaltos žiemos šiltoms vakarienėms.

Pirmas naminis pomidorų padažas

2.5 kg pomidorų

morka

paprika

3 svogūnai

česnakas, visa galvutė

1 čili pipiriukas

1 valg. šaukštas druskos

1 valg. šaukštas rudojo cukraus

sauja šviežių bazilikų lapų

truputį petražolių

keli lauro lapai

~200ml sidro (ar obuolių) actas

keli šaukštai alyvuogių aliejus

Dideliame puode ant nedidelio kiekio puode alvyvuogių aliejaus pakepiau 2 smulkiai pjaustytus svogūnus ir 3/4  česnako.

Likusius sutryniau blenderiu drauge su čili pipiru ir atidėjau į šalį.

Morką sutarkavau ir pakepti su svogūnais

Papriką nulupau skustuku skirtu bulvėms, supjausčiau ir taip pat sumečiau į puodą.

Kol viskas lengvai kepė ruošiau pomidorus.

Juos visų pirma reikia blanširuoti – tam, kad būtų lengviau nulupti.

Įpjauname X pomidoro viršūnėlėje, užpilame verdančiu vandeniu , traukiame, lupame, dedame ant lentelės, pjaustome kubeliais ir metame į puodą.

Į pomidorų padažą sudėjau likusius sutrintų čili, svogūnų ir česnako masę, druską, cukrų, kelis lauro lapus ir palikau virti ant lengvos ugnies iki padažas taps tirštas, nugaruos vanduo. Laikas priklauso nuo pomidorų sultingumo – man užtruko apie 2-3 valandas.

Pabaigoje sutryniau belderiu baziliko lapus, susmulkinau petražoles ir įmaišiau į padažą. Tai pat supyliau actą ir alyvuogių aliejų.

Paragauju….

Tie kas mane pažįsta, žino, kad be druskos man ne gyvenimas, todėl įdėjau jos šiek tiek daugiau ir pamaliau dar  pipiriukų. Čia jau kiekvienam pagal skonį:)

Visą pomidorų viralą sutryniau blenderiu kad būtų vientisesnis ir dar užkaitinau, kad į paruoštus stiklainius (iškaitintus verdančiu vandeniu) galėčiau sudėti karštą padažą. Dezinfektuotais dangeliais užsukau, palikau per naktį atvėsti, o ryte suklijavusi lipdukus-etiketes sudėjau į šaldytuvą.